Seredžiaus II piliakalnis
Seredžiaus II piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Jurbarko rajonas | ||
Seniūnija | Seredžiaus seniūnija | ||
Aukštis | 3,5 m | ||
Plotas | 50x55 | ||
Naudotas | XIV a. – XV a. pradžia | ||
Tirtas | 2000–2002 m. | ||
Registro Nr. | AR263 / 2048 /A1936 |
Seredžiaus II piliakalnis (Palocėliai, Seredžiaus piliavietė) – piliakalnis (A1936) Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Seredžiaus pietinėje dalyje, Seredžiaus seniūnija. Pasiekiamas nuo plento 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda centrinės Seredžiaus sankryžos miestelio žemutinėje dalyje pasukus keliu į dešinę pietų kryptimi ir toliau į kairę rytų kryptimi palei Nemuną – iš viso 600 m, yra kairėje, šiaurėje.
Piliakalnis
redaguotiPiliakalnis yra Nemuno ir Dubysos santakoje, jų dešiniuosiuose krantuose, 700 m į pietryčius nuo Seredžiaus pirmojo piliakalnio. Piliakalnį sudaro rytinė kalvelė ir nuo jo į vakarus esantis pylimas. Aikštelė beveik kvadratinė, 50x55 m dydžio. Vakarinėje pusėje, už 30 m pločio griovio supiltas 65 m ilgio, 20 m pločio, 5,5 m aukščio pylimas, pailgas pietų – šiaurės kryptimi. Šlaitai vidutinio statumo, 3,5 m aukščio.
Piliakalnis apardytas Naujųjų laikų dvarvietės, arimų, Nemuno potvynių, dabar dirvonuoja.[1]
Tyrimai
redaguoti2000–2002 m. Linas Kvizikevičius rytinio piliakalnio centre, aikštelėje ištyrė 25 m² plotą, po 120 cm storio XVII a.–XVIII a. dvarvietės sluoksniu aptiko storą (kasta iki 3 m gylio, bet sluoksnio apačia nepasiekta) supilto žvyro sluoksnį su plytgaliais, molio tinku, geležinėmis vinimis, žalvarine skardele. Piliakalnis datuojamas XIV a. – XV a. pradžia.
Istorija
redaguotiPiliakalnyje stovėjo kryžiuočių pilis Dubysenburgas, pastatyta 1406 m. pavasarį. 1407 m. pavasarį-vasaros pradžioje pilis buvo perstatyta, padidinta. Ji buvo kryžiuočių administruojamos Žemaitijos vaito Mykolo Kiuchmeisterio rezidencija. Į pilį buvo patenkama tiltu, šalia jos buvo malūnas, pačioje pilyje – koplyčia. Pilies arsenale buvo nemažai strėlių (1406 m. minima 12 tūkst. strėlių), parakinės artilerijos sviedinių. Tačiau įsiliepsnojus žemaičių sukilimui ir Vytautui užėmus Frideburgo pilį 1409 m. rugpjūčio mėnesį kryžiuočiai patys sudegino Dubysenburgą ir pasitraukė. XVI a. – XVIII a. čia buvo Sapiegų Mežiriečės dvaras.
Galerija
redaguoti-
Seredžiaus Palocėlių piliakalnis
-
Seredžiaus Palocėlių piliakalnis
-
Paminklo ženklas
-
Seredžiaus Palocėlių piliakalnis
-
Nuo Nemuno pusės
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Seredžiaus I piliakalnis 0,7 km | Bažavalės piliakalnis 20 km | Pašilių piliakalnis 8 km Butvilonių piliakalnis 5 km |
|||||||||
|
Piepalių piliakalnis 23 km | ||||||||||
Žuklijų piliakalnis 4 km |
Joginiškių piliakalnis 2 km | Ringovės piliakalnis 7 km Žemosios Panemunės piliakalnis 4,5 km |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t.2 p. 151 (Nr. 665)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.116
- Linas Kvizikevičius. Seredžius archeologijos šaltinių duomenimis, Lietuvos valsčiai. Seredžius, Vilnius, 2003, p. 117–124.
- Linas Kvizikevičius. Tyrimai Seredžiaus senamiestyje, Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais, Vilnius, 2005, p. 208–209.