Angilija
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| |||||
![]() | |||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Valis | ||||
Didžiausias miestas | - | ||||
Valstybės vadovai | Karolis III Karalius
William Alistair Harrison Gubernatorius
| ||||
Plotas – Iš viso – % vandens |
102 km² (-) - | ||||
Gyventojų – 2017 – Tankis |
14 906 (224) 127 žm./km² (-) | ||||
BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
- 104 mln. mlrd. $ (-) 8 600 $ (-) | ||||
Valiuta | Rytų Karibų doleris | ||||
Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC-4 - | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
- - | ||||
Valstybinis himnas | Angilijos himnas | ||||
Interneto kodas | .ai | ||||
Šalies tel. kodas | +1-264 |
Angilija – Jungtinei Karalystei priklausanti užjūrio teritorija, sala tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno, Antilų salyno Priešvėjinėse salose.
IstorijaKeisti
Pagrindinis straipsnis: Angilijos istorija
Salą 1493 metais atrado Kristupas Kolumbas, 1650 metais kolonizavo britai. XVIII a. salą bandė užimti Prancūzija (1745, 1796 m.). Nuo 1882 metų sujungta į vieną administracinį vienetą su Sent Kitsu ir Neviu. 1958–1962 metais priklausė Vest Indijos federacijai, 1967 metų vasarį tapo asocijuota valstybe – Sent Kitso-Nevio-Angilijos federacija, tų pačių metų gegužę iš federacijos išstojo ir liepą paskelbė nepriklausomybę. 1969 metais Jungtinės Karalystės kariuomenė atkūrė savo valdžią, 1971 metais atstatė kolonijos statusą. Nuo 1976 metų – vėl federacijos narė, 1980 metų gruodžio 19 dieną atskirta nuo Sent Kitso ir Nevio.
GeografijaKeisti
Pagrindinis straipsnis: Angilijos geografija
Sala žema, susidariusi iš klinties, vietomis kalvota. Aplinkui salą yra koralų rifai. Klimatas jūrinis tropinis. Orai saloje sausi ir saulėti.
EkonomikaKeisti
Pagrindinis straipsnis: Angilijos ekonomika
Pagrindinė ūkio šaka – turizmas. Taip pat auginami kukurūzai, vilnamedžiai, daržovės, veisiamos avys, ožkos, galvijai, kiaulės, gaudomi omarai, žvejojama. Iš jūros išgaunama druska.
DemografijaKeisti
Dauguma gyventojų – juodaodžiai ir mulatai. Vyraujanti religija – protestantizmas.