Santalai
Santalai | |
---|---|
Santalų šokėjai
| |
Gyventojų skaičius | ~7 mln. |
Populiacija šalyse | Indija: 6,8 mln. Bangladešas: 129 tūkst. Nepalas: 51 tūkst. Butanas |
Kalba (-os) | santalų |
Religijos | hinduizmas, prigimtinė (sarnaizmas), krikščionybė, islamas |
Giminingos etninės grupės | kiti mundai: ho, džuangai, karijai, korkai, savarai, bhūmidžai |
Vikiteka: | Santalai |
Santalai (ᱦᱚᱲ ᱦᱚᱯᱚᱱ = Hor Hopon, hind. सांथाल, IAST: Sānthāl) – Pietų Azijos tauta, priklausanti prie mundų.[1] Gyvena Indijos rytuose (Džharkhande, V. Bengalijoje, Orisoje, Asame, Bihare), Bangladeše (Radžšahio ir Rangpuro srityse), Nepale, Butane. Populiacija – apie 7 mln. žmonių. Vartoja santalų kalbą, priklausančią mundų kalbų grupei (austroazinės kalbos), taip pat aplinkines kalbas (bengalų, orijų, hindi, nepalų). Dauguma tikinčiųjų – hinduistai, dalis išlaikė tradicinius tikėjimus (vad. sarnaizmas), yra šiek tiek krikščionių bei musulmonų.
Spėjama, kad santalai į rytų Indiją galėjo atsikraustyti prieš 3500–4000 metų,[2] kur ėmė maišytis su dravidais.[3]
Verčiasi žemdirbyste (ryžiai, soros, kukurūzai, ankštiniai), gyvulininkyste (karvės, buivolai, ožkos, kiaulės), paukštininkyste (vištos), medžiokle (yra kasmetinis kolektyvinės medžioklės paprotys), žvejyba, rankiojimu, amatais (puodininkystė, audimas, pynimas, kalyba). Uždarbiauja miestuose, ūkiuose.[1] Maitinasi įvairiomis košėmis, mėsos patiekalais; geriamas pienas, ryžių alus, palmių vynas.[4]
Tradicinė santalų gyvenvietė linijinio plano, įsikūrusi lygumose, upių slėniuose, kalvų papėdėse. Tradicinis būstas – namas su veranda, nendrių ir bambuko sienomis, drėbtomis moliu, nendrėmis, ryžių šiaudais arba čerpėmis dengtu stogu. Sienos baltinamos, dažnai puošiamos augaliniais ir geometriniais ornamentais.[4] Namuose yra speciali patalpa (bhitaras), skirta pagerbti protėvių dvasioms.[1]
Moterys nešioja sarius (baltus arba durstytus), sidabro, žalvario, spalvoto stiklo papuošalus. Tatuiruojasi. Vyrai dėvi strėnraiščius, dhočius, lungius, marškinius, striukes, turbanus.[1]
Išliko visuomenės skirstymasis į totemines gimines ir patronimijas, įtakingi genčių vadai. Gausus folkloras (šokiai, muzika – grojama būgnais, fleitomis, vienatygiu smuiku).[1]
-
Santalų šventvietė
-
Santalų būgnai
-
Santalai, šokantys dasai šokį
-
Bangladešo santalai
Šaltiniai
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Санталы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
- ↑ Sidwell, Paul. 2018. Austroasiatic Studies: state of the art in 2018. Presentation at the Graduate Institute of Linguistics, National Tsing Hua University, Taiwan,
- ↑ Schliesinger, Joachim (2016). Origin of the Tai People 3: Genetic and Archaeological Approaches. Booksmango. p. 71.
- ↑ 4,0 4,1 Santalai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012