Rosa Luxemburg
| Roza Liuksemburg Rosa Luxembourg | |
|---|---|
| |
| Rosa Luxemburg | |
| Gimė | 1871 m. kovo 5 d. Zamostėje, Lenkija |
| Mirė | 1919 m. sausio 16 d. (47 metai) nužudyta Berlyne kartu su K. Lybknechtu |
| Veikla | Lenkijos ir Vokietijos kairiojo sparno politinė veikėja |
| Partija | marksizmo teoretikė |
| Alma mater | 1892 m. Ciuricho universitetas |
 Vikiteka |
Rosa Luxemburg |
Roza Liuksemburg (Rosa Luxembourg, 1871 m. kovo 5 d. Zamostėje, Lenkija – 1919 m. sausio 16 d. nužudyta Berlyne kartu su K. Lybknechtu) – Lenkijos ir Vokietijos kairiojo sparno politinė veikėja, marksizmo teoretikė.[1]
Biografija redaguoti
Gimė 1871 m. kovo 5 d. Lenkijos žydų šeimoje. Buvo penktasis ir jauniausias vaikas šeimoje. 1873 m. šeima persikėlė į Varšuvą. Nuo 1880 m. mokėsi Varšuvos mergaičių gimnazijoje. Jau nuo 16 metų dalyvavo revoliuciniame judėjime. Dėl dalyvavimo pogrindinėje socialistinės Proletariato partijos veikloje, buvo persekiojama Lenkijos policijos ir 1889 m. emigravo į Šveicariją. 1889–1892 m. Ciuricho universitete studijavo gamtos mokslus ir politinę ekonomiką, 1892–1894 m. – teisę, 1898 m. apgynė daktarinę disertaciją „Pramonės vystymasis Lenkijoje“.
1892 m. – lenkų leidyklos Paryžiuje darbuotoja, žurnalistė. 1893–1906 m. Lietuvos ir Lenkijos socialdemokratijos, vėliau – Lenkijos ir Vokietijos socialdemokratų veikėja. 1906 m. suimta Varšuvoje, bet netrukus paleista dėl sveikatos. 1907 m. aktyviai dalyvavo Štutgarte vykusio Antrojo Internacionalo veikloje. Išvyko į Vokietiją. Iki Pirmojo pasaulinio karo vadovavo radikaliam kairiosios opozicijos sparnui partijoje. 1914 m. rugpjūtį įkūrė marksistinę „Spartako“ grupę, kuri agitavo už Pasaulinę proletarų revoliuciją. Po 1915 m. vasario 18 d. vykusio mitingo Frankfurte, kuriame aktyviai pasisakė buvo vieneriems metams uždaryta į kalėjimą. 1916 m., praėjus keliems mėnesiams po paleidimo, buvo suimta ir nuteista dar dvejiems su puse metų kalėjimo. Net ir įkalinta tęsė agitacinę ir propagandinę veiklą. Nuo 1918 m. gruodžio kartu su K. Lybknechtu organizavo Vokietijos komunistų partijos įkūrimą. Sveikino 1919 m. pradžioje Berlyne prasidėjusį kairiųjų darbininkų Spartakininkų sukilimą.
1919 m. sausio 16 d. naktį Laisvojo korpuso kareivių suimta, nužudyta ir įmesta į Landsvero kanalą. Birželio 13 d. palaidota Friedrichsfeldo kapinėse kartu su kitais nužudytais revoliucionieriais. 1919 m. nužudytas ir jos vyras Leo Jogiches Tiška.
1912 m. parašė teorinį veikalą „Kapitalo kaupimas“. Apie 700 straipsnių, pamfletų ir knygų autorė.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Regina Jasiulevičienė. Rosa Luksemburg (Roza Liuksemburg, Luxemburg). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 685 psl.
