Romualdas Vaitkevičius

Romualdas Vaitkevičius (1898 m. vasario 13 d. Rukšių dvare, Rokiškio apskrityje – 1935 m. liepos 3 d., ties Dotnuva, Kėdainių apskr. Palaidotas Antalieptėje, Zarasų rajone), Lietuvos kariuomenės leitenantas, inžinierius, Vyčio kryžiaus ordininkas.

BiografijaKeisti

Gimė 1898 m. vasario 13 d. Rukšių dvare, Panemunėlio valsčiuje, Rokiškio apskrityje, dvaro ūkvedžio šeimoje. 1911 m. tėvai įsigijo Gaidelių dvarą, netoli Antalieptės, Zarasų apskrityje. Mokėsi Panevėžio realinėje mokykloje ir baigęs 7 klases, 1916 m. įstojo į Maskvos Konstantino matininkų institutą. 1917 m. gegužes mėn. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, lapkričio 11 d. baigė Peterhofo 3-ją praporščikų mokyklą, suteiktas karininko laipsnis. Dalyvavo pirmajame Pasauliniame kare. 1918 m. kovo 14 d. demobilizuotas, grįžo į Gaidelių dvarą pas tėvus. 1919 m. gegužes 13 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Atskirojo Ukmergės bataliono 4 kuopą jaunesniu karininku. 1919 m. liepos 7 d. perkeltas į Kretingos komendantūrą kuopos vadu. Nuo 1919 m. lapkričio 4 d. ketvirtojo pėstininkų pulko 6 kuopos vadas. 1919 m. lapkričio – 1920 m. sausio mėn. dalyvavo nepriklausomybės kovose su bermontininkais prie Jurgaičių ir Daumantų, 1920 m. sausio – kovo ir liepos – gruodžio mėnesiais su lenkais prie Sudervės, Musninkų ir Vilniaus. Šiose kautynėse pasižymėjo ir buvo pristatytas apdovanoti Vyčio kryžiaus ordinu. 1921 m. kovo 12 d. sutektas vyresniojo leitenanto laipsnis.

1922 m. sausio 30 d. baigė Aukštųjų karininkų kursų I laidą. 1922 spalio 15 d. paleistas iš kariuomenės eiti aukštojo mokslo. Studijavo Lietuvos universitete Matematikos–gamtos fakultete. Studijų metu dirbo Žemės tvarkymo ir matavimo departamente braižytoju ir matininko padėjėju. Nuo 1923 m. rugsėjo su Žemės ūkio ministerijos stipendija studijavo Čekoslovakijoje ir 1929 m. gegužes 3 d. baigęs Prahos aukštosios technikos mokyklos Vandens ūkio ir kultūrtechnikos skyrių, 1929–1935 m. dirbo Lietuvos Žemės tvarkymo departamente kultūrtechniku, vėliau dėstytoju Kėdainių aukštesnioje kultūrtechnikos mokykloje, nuo 1934 m. rugsėjo 1 d. – šios mokyklos direktoriaus pavaduotojas.

Žuvo 1935 m. liepos 3 d. autoavarijoje ties Dotnuva. Palaidotas Antalieptes kapinėse, Zarasų rajone, Vaitkevičių šeimos kape.

BibliografijaKeisti

Parašė vadovėlį „Hidrotechniniai pastatai“ (I–II dalys, 1932 m.), atsiminimus „Kovos dėl Vilniaus“

ApdovanojimaiKeisti

  • Vyčio kryžiaus V laipsnio ordinas (1920),
  • Lietuvos Nepriklausomybės medalis (1928),
  • Prancūzijos Sidabro medalis (1920),
  • Prancūzijos medalis „La medaille de Honner“ (1921).

ŠaltiniaiKeisti

  • LCVA, f. 930, ap. 2 v, byla 262,
  • Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953", VIII tomas, 2008, psl. 154,
  • Vytautas Indrašius, „Aukštaitijos šviesuliai“, 1999, psl. 188–192,