Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Robertas Bekionis
2012 m.
Gimė 1951 m. rugpjūčio 23 d. (73 metai)
Lietuva Vilniuje
Veikla Lietuvos pianistas, pedagogas
Organizacijos Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Pareigos docentas
Alma mater Lietuvos konservatorija

Robertas Bekionis (g. 1951 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos pianistas, pedagogas.

Biografija

redaguoti

Vaikystėje dainavo "Ąžuoliuko" berniukų chore ir lankė garsios lietuvių pianistės, Berlyno konservatorijos absolventės Nadeždos Dukstulskaitės fortepijono pamokas.

1967 metais, paruošusi mokinį tarptautiniam konkursui Rusijoje, netoli Tuapsė, Nadežda Dukstulskaitė padėjo jam laimėti antrąją premiją. Vėliau ji paruošė Bekionį stojamiesiems į Lietuvos muzikos akademiją (dabar LMTA), kur jis studijavo pas profesorę Olgą Šteinberg. 1974 metais baigė jos klasę su pagyrimu.

1972 m. tapo Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistu. Kitais metais laimėjo tarptautinį M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą[1]. 1978 m. baigęs aspirantūrą Lietuvos muzikos akademijoje, nuo 1988 metų jis pradėjo dirbti docentu toje pačioje institucijoje. 1983-1988 m. stažavosi Maskvos P. Čaikovskio Konservatorijoje. pas įžymų pianistą ir pedagogą Levą Vlasenko, kuris apibūdindavo Bekionį kaip intelektualų, gilų ir plačios erudicijos muziką – tiek solistą, tiek kamerinių ansamblių dalyvį.

Į savo solines programas pianistas dažnai įtraukdavo Franzo Schubert'o, Liudwigo van Beethoven'o, Claude'o Debussy, Sergejaus Rachmaninov'o, Fryderyko Chopin'o, Ferenco Liszt'o, Sergejaus Prokofiev'o kūrinius. Į koncertų programą dažnai įtraukdavo ir lietuvių kompozitorių pjeses. Robertas Bekionis buvo pripažįstamas ir kaip jautrus, profesionalus akompaniatorius. Kartu su žinomu lietuvių bosu Vaclovu Daunoru (vėliau - Niujorko Metropolitan Opera solistas) jis koncertavo įvairiuose Vokietijos miestuose ir surengė penkis koncertinius turus po JAV. 1979 m. po koncerto Niujorko Carnegie recital Hall'e garsusis muzikos kritikas Joseph'as Horowitz'as apibūdino Robertą Bekionį kaip atidų akompaniatorių ir pabrėžė įspūdingą Schubert'o-Prokofiev'o "Valsų siuitos" solinį atlikimą. Robertas Bekionis daug koncertavo po Sovietų Sąjungą kartu su įžymia Lietuvos operos soliste Gražina Apanavičiūte (sopranas) bei Nijole Ambrazaityte (mecosopranas). Visi koncertai buvo įvertinti labai palankiomis recenzijomis. Be to, jie padarė daug įrašų Lietuvos radijuje ir televizijoje. Roberto Bekionio atlikimo stiliui būdingas profesionalumas, ryškus intelektas, išskirtinis emocionalumas. Raiškiai perteikdamas kūrinio visumą, jis sumaniai pasitelkia platų fortepijono technikų arsenalą bei raiškią ritmiką.

Daug jo studentų (Rudolfas Budginas, Vita Panomariovaite,Ieva Panomariovaitė, Jonas Janulevičius) laimėjo įvairių tarptautinių konkursų premijas bei diplomus.


Šaltiniai

redaguoti
  1. Vytautas ČepliauskasRobertas Bekionis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 7 psl.

Nuorodos

redaguoti