Oklahoma
Oklahoma (angl. State of Oklahoma) – valstija JAV pietuose, jos plotas yra 181 295 km². Sostinė – Oklahoma Sitis, antrasis pagal dydį miestas – Talsa. Beveik visa Oklahoma yra lyguma, klimatas subtropinis, yra ir kalnų, jie vadinami Vositos kalnais. Oklahomoje yra naftos, naudingų iškasenų. Oklahoma yra 46-oji JAV valstija (nuo 1907 m. lapkričio 16 d.).
| Oklahoma State of Oklahoma | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-7) ------ vasaros: (UTC-6) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos
| ||||||
| Administracinis centras | Oklahoma Sitis | ||||||
| Gubernatorius | Mary Fallin (R) | ||||||
| Gyventojų | 3 986 639 (28) | ||||||
| Plotas | 181 295 km² (20) | ||||||
| - vandens % | 1,8 % | ||||||
| Tankumas | 22 žm./km² (35) | ||||||
| Aukščiausia vieta | Juodosios Mesos kalnas (1515 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-OK | ||||||
| Tinklalapis | ok.gov | ||||||
 Vikiteka |
OklahomaVikiteka | ||||||
Istorija redaguoti
Pirmasis į dabartinės Oklahomos teritoriją 1541 m. atkeliavo ispanų tyrinėtojas F. Vaskesas de Koronadas, o XVII a. pradžioje – prancūzų prekiautojai ir medžiotojai.
Nuo XVII a. pabaigos regionas priklausė Prancūzijos kolonijai Luizianai, 1803 m. su visa Luiziana nupirktas Jungtinių Amerikos Valstijų. 1815–1840 metais į dabartinę Oklahomą perkelti indėnai iš Alabamos, Floridos, Džordžijos, Misisipės ir Tenesio.
1830 m. sudaryta savavaldė Indėnų teritorija (atiduota indėnams neva amžinam naudojimui). Per JAV pilietinį karą (1861–1865 m.) indėnai palaikė Pietų Konfederaciją.
Oklahomos teritorijoje radus naftos nuo 1889 m. čia ėmė plūsti baltaodžiai kolonistai. 1890 m. Indėnų teritorijos pietvakarinėje dalyje sudaryta Oklahomos teritorija. 1907 m. abi teritorijos (Indėnų ir Oklahomos) suvienytos į Oklahomos valstiją (Jungtinių Amerikos Valstijų 46 valstija). XX a. Oklahoma buvo vienas svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų naftos ir dujų pramonės centrų.
Nuo XX a. pabaigos stiprėja Oklahomoje gyvenančių indėnų kilmės gyventojų tautinė savimonė ir pilietinis aktyvumas. 2020 m. liepos 9 d. JAV aukščiausiojo teismo sprendimu dalis Oklahomos teritorijos pripažinta vietiniams indėnams[2].
Geografija redaguoti
Diduma Oklahomos teritorijos yra Didžiosiose lygumose.[3] Šiaurės rytuose įsiterpia klintinė Ozarko plynaukštė (joje daug karstinių reljefo formų, karstinių urvų), pietryčiuose – Ouachitos kalnai.
Per Oklahomą teka Misisipės dešinieji intakai:
- Arkanzasas (didžiausi intakai – Solt Fork Arkanzasas, Simaronas, Kaneidianas, Poto (dešinieji), Paunių upė, Mažasis Arkanzasas, Verdigrisas, Niošas (kairieji)
- Raudonoji upė (dažn. Red Riveris) (juo eina Oklahomos ir Teksaso valstijos riba). Valstijoje apie 200 dirbtinių ežerų.
Dirvožemiai daugiausia kaštonžemiai, juosvažemiai, rūgštžemiai. Vakarinėje dalyje yra išlikusios natūralios prerijų augalijos, rytuose – klevų‑ąžuolų‑lazdynų ir kitokių miškų. Daug gamtos parkų (Kvarc Mauntino, Bivers Bendo, Robers Keivo, Murėjaus ežero).
Klimatas redaguoti
Klimatas subtropinis, pereinamasis iš jūrinio (rytuose) į žemyninį (vakaruose). Per metus iškrinta 500–1000 mm kritulių. Dažni tornadai.
Didžiausi miestai redaguoti
2010 m. duomenys
.jpg)
- Oklahoma Sitis (579 999 gyv.)
- Talsa (391 906 gyv.)
- Normanas (110 925 gyv.)
- Brouken Erou (98 850 gyv.)
- Lotonas (96 867 gyv.)
Ekonomika redaguoti
Medvilnė, anksčiau buvusi pagrindinė žemės ūkio kultūra, dabar užleido vietą kviečiams. Naminių gyvulių nešamas pelnas lenkia pelną nešamą iš žemės ūkio produktų. Naftos pramonė valstijoje anksčiau buvo labai svarbi, bet dabar ji nebėra tokia pastebima kaip anksčiau. Dauguma Oklahomos gamyklų apdirba žemės ūkio produktus ir naudingąsias iškasenas, gamina neelektrinius prietaisus ir apdirba metalus.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- ↑ Teismo sprendimas dėl dalies teritorijos pripažinimo indėnams
- ↑ Oklahoma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009