Oklahoma

Oklahoma
State of Oklahoma
Oklahomos vėliava Oklahomos herbas
Map of USA OK.svg
Laiko juosta: (UTC-7)
------ vasaros: (UTC-6)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Oklahoma Sitis
Gubernatorius Mary Fallin (R)
Gyventojų (2016) 3 923 561 (28)
Plotas 181 295 km² (20)
  - vandens % 1,8 %
Tankumas (2016) 22 žm./km² (35)
Aukščiausia vieta Juodosios Mesos kalnas (1515 m)
ISO 3166-2 US-OK
Tinklalapis ok.gov
Commons-logo.svg Vikiteka OklahomaVikiteka

Oklahoma (angl. State of Oklahoma) – valstija JAV pietuose, jos plotas yra 181 295 km². Sostinė – Oklahoma Sitis, antrasis pagal dydį miestas – Talsa. Beveik visa Oklahoma yra lyguma, klimatas subtropinis, yra ir kalnų, jie vadinami Vositos kalnais. Oklahomoje yra naftos, naudingų iškasenų. Oklahoma yra 46-oji JAV valstija (nuo 1907 m. lapkričio 16 d.).

IstorijaKeisti

Pirmasis į dabartinės Oklahomos teritoriją 1541 m. atkeliavo ispanų tyrinėtojas F. Vázquezas de Coronado, o XVII a. pradžioje – prancūzų prekiautojai ir medžiotojai.

Nuo XVII a. pabaigos regionas priklausė Prancūzijos kolonijai Luizianai, 1803 m. su visa Luiziana nupirktas Jungtinių Amerikos Valstijų. 1815–1840 metais į dabartinę Oklahomą perkelti indėnaiAlabamos, Floridos, Džordžijos, Misisipės ir Tenesio.

1830 m. sudaryta savavaldė Indėnų teritorija (atiduota indėnams neva amžinam naudojimui). Per JAV pilietinį karą (1861–1865 m.) indėnai palaikė Pietų Konfederaciją.

Oklahomos teritorijoje radus naftos nuo 1889 m. čia ėmė plūsti baltaodžiai kolonistai. 1890 m. Indėnų teritorijos pietvakarinėje dalyje sudaryta Oklahomos teritorija. 1907 m. abi teritorijos (Indėnų ir Oklahomos) suvienytos į Oklahomos valstiją (Jungtinių Amerikos Valstijų 46 valstija). XX a. Oklahoma buvo vienas svarbiausių Jungtinių Amerikos Valstijų naftos ir dujų pramonės centrų.

Nuo XX a. pabaigos stiprėja Oklahomoje gyvenančių indėnų kilmės gyventojų tautinė savimonė ir pilietinis aktyvumas. 2020 m. liepos 9 d. JAV aukščiausiojo teismo sprendimu dalis Oklahomos teritorijos pripažinta vietiniams indėnams[1].

GeografijaKeisti

 
Vičitos kanjonas

Diduma Oklahomos teritorijos yra Didžiosiose lygumose.[2] Šiaurės rytuose įsiterpia klintinė Ozarko plynaukštė (joje daug karstinių reljefo formų, karstinių urvų), pietryčiuose – Ouachitos kalnai.

Per Oklahomą teka Misisipės dešinieji intakai:

Dirvožemiai daugiausia kaštonžemiai, juosvažemiai, rūgštžemiai. Vakarinėje dalyje yra išlikusios natūralios prerijų augalijos, rytuose – klevų‑ąžuolų‑lazdynų ir kitokių miškų. Daug gamtos parkų (Quartz Mountaino, Beavers Bendo, Robbers Cave’o, Lake Murray).

KlimatasKeisti

 
Žaibai virš Talsos

Klimatas subtropinis, pereinamasis iš jūrinio (rytuose) į žemyninį (vakaruose). Per metus iškrinta 500–1000 mm kritulių. Dažni tornadai.

Didžiausi miestaiKeisti

2010 m. duomenys

 
Centrinė Oklahoma Sičio dalis
  • Oklahoma Sitis (579 999 gyv.)
  • Talsa (391 906 gyv.)
  • Normanas (110 925 gyv.)
  • Brouken Erou (98 850 gyv.)
  • Lotonas (96 867 gyv.)

EkonomikaKeisti

Medvilnė, anksčiau buvusi pagrindinė žemės ūkio kultūra, dabar užleido vietą kviečiams. Naminių gyvulių nešamas pelnas lenkia pelną nešamą iš žemės ūkio produktų. Naftos pramonė valstijoje anksčiau buvo labai svarbi, bet dabar ji nebėra tokia pastebima kaip anksčiau. Dauguma Oklahomos gamyklų apdirba žemės ūkio produktus ir naudingąsias iškasenas, gamina neelektrinius prietaisus ir apdirba metalus.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Teismo sprendimas dėl dalies teritorijos pripažinimo indėnams
  2. Oklahoma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009

NuorodosKeisti