Uolinės kregždės

(Nukreipta iš puslapio Ptyonoprogne)
Ptyonoprogne
Paprastoji uolinė kregždė (Ptyonoprogne rupestris)
Paprastoji uolinė kregždė (Ptyonoprogne rupestris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Kregždiniai
(Wikispecies-logo.svg Hirundinidae)
Gentis: Uolinės kregždės
(Wikispecies-logo.svg Ptyonoprogne)
Binomas
Ptyonoprogne
Reichenbach, 1850

Uolinės kregždės[1] (Ptyonoprogne) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukščių gentis.

TaksonomijaKeisti

Į uolinių kregždžių gentį dabar esamas rūšis perkėlė vokiečių ornitologas Heinrichas Gustavas Reichenbachas (Heinrich Gustav Reichenbach) 1850 m.

Uolinių kregždžių genties Ptyonoprogne lotyniškas pavadinimas kilo iš graikiško žodžio sen. gr. πτύον = ptuon – „vėduoklė“, reiškiančio išsiskleidusios uodegos formą, ir Procne (Πρόκνη) – mitologinė mergina kurią dievai pavertė kregždute.

PaplitimasKeisti

Genties rūšys paplitusios Afrikoje ir Eurazijos žemyno pietuose, o Rytų Azijoje jų perimvietės į šiaurę nusidriekia maždaug iki pietinio Sibiro pakraščių. Paprastosios uolinės kregždės (Ptyonoprogne rupestris) kartais nuklysta toli nuo savo įprasto arealo ir buvo aptiktos Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje,[2] o nuo 1996 m. yra aptiktos ir pietinėje Švedijoje.[3]

BiotopasKeisti

Uolinės kregždės dažniausiai peri kalnuotų vietovių klifuose, kur yra stačių uolų ir tarpeklių, o vidurio pietų Azijoje paprastosios uolinės kregždės (Ptyonoprogne rupestris) pasitaiko ir 5000 m aukštyje. Ypač dviems atogrąžose gyvenančioms rūšims pastatų konstrukcijų kaip lizdaviečių panaudojimas vietoj joms įprastų lizdaviečių klifuose ir ant olų atbrailų, jų populiacijoms leido išsiplėsti perimviečių arealą į nekalnuotų žemumų regionus, o afrikinė uolinė kregždė (Ptyonoprogne fuligula) peri ir dykumų regionų miestuose. Pietų Azijoje žiemojančios paprastosios uolinės kregždės (Ptyonoprogne rupestris) kartais prisijungia prie tamsiųjų uolinių kregždžių (Ptyonoprogne concolor) būrių ir žiemą bendrai nakvoja ant uolų ar pastatų atbrailų.

ElgsenaKeisti

Poros lizdus dažniausiai suka pavieniui, nors, jei yra tinkamų vietų, gali susiformuoti nedidelės laisvos kolonijos, bet tokios kolonijos dažniau pasitaiko į pietus nuo Sacharos, kur kolonijose pasitaiko iki 40 afrikinių uolinių kregždžių (Ptyonoprogne fuligula) porų. Uolinės kregždės agresyviai gina savo lizdo teritoriją nuo savo gentainių ir kitų rūšių paukščių. Abu porelės nariai lizdą statosi iš purvo gumulėlių, kurio pagrindą iškloja minkšta sausa žole arba kartais plunksnomis, o jį pasistato per kelias savaites. Lizdas gali būti pusiau puodelio formos, kai statomas po iškyša ant vertikalios sienos ar uolos, arba dubens formos, kaip šelmeninės kregždės (Hirundo rustica), kai statomas ant apsaugotos atbrailos. Lizdas gali būti statomas ant uolos šlaito, plyšyje arba ant pastato ir naudojamas kitais metais.

Deda nuo 2 iki 5 kiaušinių. Abu porelės nariai kiaušinius peri 13-19 dienų. Išsiritusius jauniklius tėvai maitina valandos bėgyje mažiausiai dešimt kartų. Lizdą jaunikliai palieka po 24-27 dienų. Išskridusius jauniklius tėvai dar kurį laiką maitina kol tampa savarankiškais. Paprastai išauginamos dvi jauniklių vados, bet gali perėti ir trečią kartą.

MitybaKeisti

Minta smulkiais vabzdžiais, kuriuos gaudo vikriai skraidydamos ore, nors kartais jos minta ir ant žemės. Veisimosi metu kad jaunikliai būtų dažniau maitinami, paukščiai gaudydami vabzdžius dažnai skraido išilgai uolų netoli lizdavietės.

Vabzdžių racionas priklauso nuo vietovės, kokie ten gyvena, bet paprastai tai uodai, įvairūs musiniai dvisparniai (Brachycera), vorai, skruzdėlės ir vabalai. Jos gaudo ir prie vandens telkinių gyvenančius vabzdžius, įskaitant ankstyves (Plecoptera), apsiuvas (Trichoptera) ir vandens pavirčiuje plaukiojančius vandeninius čiuožikus (Gerridae).

Paprastai maitinasi pavieniui, tačiau gali susiburti jų didesni būreliai kur pasitaiko didesnė gausybė vabzdžių.

IšvaizdaKeisti

Uolinės kregždės labai panašios į urvines kregždes (Riparia), su kuriomis lengvai galima supainioti. Bet mažesnės uolinių kregždžių rūšys yra šiek tiek didesnės ir tvirtesnės už paprastąją urvinę kregždę (Riparia riparia) ir mažąją urvinę kregždę (Riparia paludicola) ir ant uodegos turi baltas dėmeles, kurių nėra pas urvines kregždes (Riparia).

Šias uolines kregždes galima supainioti ir tarpusavyje, nors priklausomai nuo rūšies, jos skiriasi nežymiais plunksnų atspalviais ir dydžiu, o paprastoji uolinė kregždė (Ptyonoprogne rupestris) yra gerokai didesnė už kitas genties rūšis. Patelės ir patinėliai beveik nesiskiria.

Tai nedidelės, 12–15 cm kūno ilgio kregždės. Plunksnos pilkai rusvos arba pilkos spalvos. Akys rudos. Mažas snapelis dažniausiai juodas, trumpas ir plokščias, žiotys labai plačios. kojos rudokai rausvos. Uodega neilga, pilnai neišskleistos vėduoklės formos kuri be būdingos daliai kregždžių rūšių gilios iškirptės.

Jų skrydis lėtas, su greitais plasnojimais, kuriuos karts nuo karto pakeičia sklandymas su išskėstais sparnais.

RušysKeisti

Pasaulio paukščių vadovo (Handbook of the Birds of the World) 2022 m. internetinėje versijoje nurodomos 3 uolinių kregždžių (Ptyonoprogne) genties rūšys.[4]

Leidinyje „Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai“ (Birds of the World: Recommended English Names), kurio sąrašus sudaro tarptautinė ornitologų sąjunga, ir jo internetinėje v12.1 versijoje išskiriamos 4 uolinių kregždžių (Ptyonoprogne) genties rūšys (pilnas sąrašas žemiau):[5]

  1. Ptyonoprogne rupestris (Scopoli, 1769) – Paprastoji uolinė kregždė; arealas driekiasi per Pietų Europą, Alpių kalnus, Šiaurės Afrikoje arčiau Viduržemio jūros regionų ir Afrikos šiaurės rytuose, įskaitant Etiopiją, Pietvakarių Aziją, Šiaurės Kaukazą, Afganistaną, Pietų Aziją. Rytų Azijoje paplitusios regiono centrinėse ir vakarinėse srytyse. Eurazijos šiaurinės populiacijos, ypač perinčios Rytų Azijoje yra sezoniniai migrantai, pietinės Europos ir Šiaurės Afrikos populiacijos daugiau sėslios.
  2. Ptyonoprogne obsoleta (Cabanis, 1851); arealas Šiaurės Afrikoje, Vakarų Afrikoje, Čade, Sudane, Etiopijoje, Somalio šiaurinėje dalyje, Eritrėjoje, Sokotros saloje, Pietvakarių Azijoje (išskyrus šiaurines ir šiaurės vakarų srytis), Pietų Afganistane ir vakariniame Pakistane.
  3. Ptyonoprogne fuligula (Lichtenstein, MHK, 1842) – Afrikinė uolinė kregždė; plačiai paplitusi Užsachario Afrikoje
  4. Ptyonoprogne concolor (Sykes, 1832) – Tamsioji uolinė kregždė; arealas Indijos subkontinente bei nedidelėje Pietryčių Azijos žemyninėje dalyje – Mianmare, šiauriniame Tailande, nedidelėje pietinės Kinijos dalyje, šiauriniame Laose ir šiauriniame Vietname.

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. terminai.vlkk.lt / Uolinės kregždės
  2. iucnredlist.org / Eurasian Crag Martin Ptyonoprogne rupestris; Tarptautinė raudonoji knyga. Last assessed: 01 October 2016
  3. birdlife.se / Klippsvala / Eurasian Crag Martin / Ptyonoprogne rupestris; Švedijos ornitologų draugija (Sveriges ornitologiska förening)
  4. worldbirdnames.org / Swallows Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai“ (Birds of the World: Recommended English Names) | Tikrinta: 01 June 2022
  5. birdsoftheworld.org / Hirundo. Pasaulio paukščių vadovas (Handbook of the Birds of the World) | Tikrinta: 01 June 2022

NuorodosKeisti