Mangarbis

(Nukreipta iš puslapio Privalovas (Mangarbis))
Mangarbis
rus. Привалово
vok. Mangarben
Mangarbis
Mangarbis
54°37′05″š. pl. 21°31′41″r. ilg. / 54.618°š. pl. 21.528°r. ilg. / 54.618; 21.528 (Mangarbis)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Černiachovsko rajonas
Įkūrimo data 1785
Pašto kodas 238178
Tel. kodas (+7) 40141

Privalovas (liet. Mangarbis, vok. Mangarben, 19451946 m. rus. Мангарбен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Привалово) – Mažosios Lietuvos gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Černiachovsko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Svobodos kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2]

Istorija

redaguoti

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas Mangarbs prūsiškos kilmės. 1785 m. minimas Mangarben kaimas.[3] 1275 m. minimas Mangarbių kalnas, prie kurio komtūras Heinrichas fon Šionbergas nugalėjo prūsus. 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Įsruties apskrities kaimas, 1938 m. liepos 16 d. prijungtas prie Norkyčių.[4] 19472008 m. Berežkovskojės apylinkės kaimas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Įsruties apskritis Gumbinės apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Berežkovskojės apylinkė
Černiachovsko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Svobodos kaimo gyvenvietė
Černiachovsko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 1933 m.
1910 m.[5] 1933 m.
265 218

Šaltiniai

redaguoti
  1. Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
  3. Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Mangarbis GenWiki
  5. Įsruties apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.

Nuorodos

redaguoti
  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.