Praba
Praba – santykinis tauriojo metalo kiekis lydinyje.
Standartinį tauriojo metalo kiekį tauriųjų metalų lydiniuose nurodo Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) arba valstybės nustatytas matavimo vieneto standartas, kuris rodo lydinio, iš kurio pagamintas gaminys, vertingumą ir santykinį tauriųjų metalų kiekį lydinio masės tūkstantyje dalių (t. y. parodo, kiek tauriojo metalo yra 1 kg lydinio). Šio santykio ženklas (prabos ženklas) įspaudžiamas gaminyje. Tauriesiems metalams priskiriami auksas, sidabras, platinos grupės metalai.
Prabavimas – tauriųjų metalų, jų lydinių kokybės bei kiekybės, taip pat brangakmenių tapatybės ir charakteristikų nustatymas.
Metrinė praba
redaguotiAukso lydinių prabos 375, 585, 750, reiškia, kad 1000 masės dalių lydinio yra 375, 585, 750 dalių gryno aukso. Sidabras dažniausiai būna 800, 875, 916 ir 925 prabos, platina – 950 prabos.
Karatinė praba
redaguotiKai kuriose šalyse, (pvz., Anglijoje, Šveicarijoje) tauriojo metalo kiekį 1 kilogramo lydinyje išmatuoti naudojama karatų matavimo sistema. Tai santykinė skaičiavimo sistema, kai visas bendras metalo svoris prilyginamas 24 dalims. Tauriojo metalo grynumas nurodomas kiek dalių tauriojo metalo yra visame 24 dalių lydinyje (pvz., jei aukso dirbinys yra 18 karatų, tai reiškia, kad jis pagamintas iš lydinio, kurio 24-iuose vienetuose lydinio yra 18 vienetų gryno aukso. Karatinės prabos nereikia painioti su brangiųjų akmenų svorio vienetu karatu.
Lietuviška praba
redaguotiLietuvoje prabas ir prabavimą apibrėžia Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymas[1]. Lietuvos Respublikoje tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių valstybinę priežiūrą atlieka Lietuvos prabavimo rūmai šio įstatymo nustatyta tvarka.[2]
Įstatymas nustato leistinas prabas tauriųjų metalų gaminiams:
- Platinos – 950.
- Aukso – 375, 585 ir 750.
- Sidabro – 800, 830, ir 925.
- Paladžio – 500 ir 850.
Gaminiai turintys mažiau tauriojo metalo nei numatyta įstatyme negali būti realizuojami kaip tauriojo metalo gaminiai. Taip pat gaminiai, kuriuose atskiros detalės ne tauriojo metalo, ar detalių (pavyzdžiui, užsegimai) praba žemesnė, nei viso gaminio žymimas MET.
Pavyzdžiui: Lietuvos Respublikoje Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta žemiausia sidabro praba yra 800, t. y. lydinyje turi būti ne mažiau kaip 80 procentų sidabro. Visi gaminiai, pagaminti iš sidabro lydinių, kurių sudėtyje yra mažiau nei 80 procentų sidabro, Lietuvoje negali būti realizuojami kaip sidabro gaminiai. Žemiausia sidabro praba – 800 praba yra nustatyta ir tarptautiniuose bei Europos standartuose, taip pat ir Lietuvoje galiojančioje Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijoje.[3]
Rusiškoji praba
redaguotiRusijoje sidabro gaminius ėmė prabuoti 1613 m., o aukso – 1700 m.
TSRS platinos gaminius ėmė prabuoti 1927 m., o paladžio – 1956 m.
Iki 1927 m. Rusijoje ir TSRS buvo naudojama senoji Rusijos prabų sistema, pagrįsta rusiškuoju svaru, kuris būdavo dalinamas į 96 zolotnikus. Todėl 1 zolotniko prabos auksas būtų toks lydinys, kur auksas sudaro tik 1/96 dalį lydinio. 96 zolotnikų auksas – visiškai grynas, o 48 zolotnikų auksas – 50 % auksas.
1927 m. TSRS pereidinėjo prie metrinės matų sistemos, tada buvo pereita ir prie metrinės prabų sistemos, kuri Rusijoje naudojama ir dabar.
Rusijoje naudojamos prabos
redaguoti| metalas | prabos |
|---|---|
| Auksas | 375, 500, 583, 585, 750, 958, 996 |
| Sidabras | 750, 800, 875, 916, 925, 960 |
| Platina | 950 |
| Paladis | 500, 850 |
Rusijos aukso prabos
redaguotiLabiausiai paplitęs 585 prabos auksas, kurio spalva priklauso nuo priemaišų. Pvz., 585 prabos auksas su 36 % sidabro ir 5,7 % vario būna žalsvokas, su 18,3 % sidabro ir 23,4 % vario – rausvas, su 8,3 % sidabro ir 33,4 % vario – raudono atspalvio.
958 prabos auksas netvirtas, todėl naudojamas gana retai.
375 prabos aukse būna 37,5 % aukso, 10,0 % sidabro, 48,7 % vario ir 3,8 % paladžio.
Papuošalams su briliantais naudoja vadinamą baltąjį auksą:
- 585 prabos baltasis auksas – 23,7-28,7 % sidabro, 13,0-18,0 % paladžio ar 17 % nikelio, 8,7 % cinko, 16,0 % vario
- 750 prabos baltasis auksas – 7,0-15,0 % sidabro, iki 15,0 % paladžio, iki 4 % nikelio, iki 2,4 % cinko (arba iki 7,5-16,5 % nikelio, iki 2,0-5,0 % cinko), iki 15,0 % vario
Apie 12,5 % žmonių būna alergiški baltajam auksui, nes jie alergiški nikeliui. Reakcija būna silpna, paprastai – menki odos išbėrimai.
Rusijos sidabro prabos
redaguotiLabiausiai paplitęs 875 prabos sidabras. Jį naudoja sidabro papuošalams ir stalo įrankiams gaminti.
916 prabos sidabras naudojamas emaliuotiems stalo įrankiams gaminti.
960 prabos sidabras – juvelyriniams dirbiniams gaminti.
Sidabro (ir žalvario) dirbinius, kad jie nesioksiduotų ir būtų išvaizdesni, elektrolitiškai padengia plonyčiu 999-os prabos aukso ar sidabro sluoksniu.
Prabų lentelė
redaguoti| metrinė praba | rusiškoji praba | karatinė praba | lydiniai |
|---|---|---|---|
| 1000 (999,99) | 96 | 24 | chemiškai grynas taurusis metalas |
| 958 | 92 | 23 | juvelyrinis auksas |
| 950 | (91,2) | (22,8) | juvelyrinė platina |
| 916 | 88 | 22 | juvelyrinis sidabras, auksas dantų protezams, D. Britanijos aukso monetų metalas |
| 900 | (86,4) | (21,6) | aukso ir/ar sidabro monetų (ne D. Britanijos) lydiniai, dantų protezų auksas |
| 875 | 84 | 21 | stalo įrankių sidabras (paplitęs buvusioje TSRS ir carinėje Rusijoje) |
| 800 | (76,7) | (19,2) | stalo įrankių sidabras |
| 750 | 72 | 18 | juvelyrinis auksas, dantų protezų auksas ir platina |
| 585 | 56 | 14 | juvelyrinis auksas |
| 500 | (48) | 12 | pigus juvelyrinis auksas |
| 375 | (36) | (9) | pigus juvelyrinis auksas |
Skliausteliuose pateikti skaičiai prabų, kurių praktikoje nėra. T.y., rusiškoji praba (48) reiškia, kad rusiško aukso su tokia praba nebūna.
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos Respublikos Seimas
- ↑ Lietuvos prabavimo rūmai Archyvuota kopija 2005-10-19 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „VĮ „Lietuvos prabavimio rūmai“ pranešimas apie medalį „Žalgirio mūšiui - 600 metų““. lpr.lt. 2010-07-14. Suarchyvuotas originalas 2017-03-30. Nuoroda tikrinta 2017-03-29.