Lietuvos prabavimo rūmai

   Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais.
Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius

Lietuvos prabavimo rūmaiLietuvos Respublikos valstybinė įmonė, įgyvendinanti valstybės politiką tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros srityje, ginant tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų, gamintojų ir tiekėjų teisėtus interesus.

Veikla redaguoti

  • Lietuvos prabavimo rūmai atlieka tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų gaminių
    • bandymus ir kontrolinę analizę,
    • prabavimą ir įspaudavimą,
    • ekspertizę,
    • nustato charakteristikas,
    • išduoda kokybės pažymėjimus ir ekspertizės aktus;
  • atlieka prabavimo ir gamintojų ženklų ekspertizes;
  • tikrina Lietuvos Respublikos ūkio subjektus ir kitas institucijas bei įstaigas, kurie perka, realizuoja, naudoja, saugo, perdirba tauriuosius metalus ir brangakmenius ar jų laužą, arba gamina gaminius iš jų;
  • registruoja ūkio subjektus, užsiimančius komercine–ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, tvarko tokių ūkio subjektų registrą, išduoda leidimus, registruoja gamintojų ženklus;
  • ruošia metodinius nurodymus, instrukcijas dėl tauriųjų metalų, brangakmenių apskaitos, saugojimo ir kt. klausimais.

Istorija redaguoti

Lietuvoje pirmąkart gamintojo ženklu buvo pažymėtas Supraslio vienuolynui skirtas apeiginių indų komplektas, kurį 1541 m. pagamino Vilniaus auksakalys Jurgis Bremas.

Rusijos imperijoje, į kurią XVIII a. pab. galutinai buvo įjungta LDK, kiekvienas gamintojas žymėdavo savo produkciją ženklu, registruotu apygardos prabavimo rūmuose. Pastarųjų įstaigų Lietuvoje buvo dvi: Vilniaus apygardiniai rūmai ir jai pavaldūs Kauno prabavimo rūmai. 1899 m. įvestas Rusijos imperijos vieningas ženklas – į kairę pasuktas moters su kokošniku (senovinis ištekėjusių rusių šventinis galvos apdangalas) siluetas, šalia atitinkamų prabavimo rūmų vadovo inicialai. 1908 m. įvestas naujas vieningas ženklas – į dešinę pasuktas moters su kokošniku siluetas, šalia iškalama graikiška raidė, kuri kiekvienai apygardai buvo kita.

1922 m. Kaune buvo įkurti pirmieji nepriklausomos Lietuvos prabavimo rūmai. 1922 m. birželio 8 d. tuometinis Prezidentas Aleksandras Stulginskis pasirašė pirmąjį tauriųjų metalų prabavimo įstatymą. Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, Prabavimo rūmai Kaune buvo uždaryti. Pokaryje Lietuvos TSR pagaminti tauriųjų metalų gaminiai buvo prabuojami ir įspauduojami Rygoje. 1989 m. Druskininkuose Juvelyrinių gaminių gamyklos „Ūla“ patalpose buvo įkurtas Rygos prabavimo inspekcijos filialas, o po dvejų metų įsteigta valstybinė įmonė „Lietpraba“. 1995 m. pastaroji įmonė buvo pervadinta į tarpukaryje veikusius Lietuvos prabavimo rūmus, kurie veikia pagal Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymą (Žin., 1995 m. Nr. 61–1528; 1998 m. Nr. 44–1197; 2005 m. Nr. 31–972). Lietuvos valstybinis kontrolinis ženklas – stilizuotas Vytis; viršutiniame kairiajame kampe įspaustos raidės reiškia: D–Centrinė laboratorija, V–Vilniaus filialas, K–Kauno filialas, L–Klaipėdos filialas ir S–Šiaulių filialas.

Tauriesiems metalams Lietuvoje nustatytos šios prabos:

  • aukso gaminiams (Au) – 375, 585, 750, 916, 999
  • platinos gaminiams (Pt) – 850, 900, 950, 999
  • sidabro gaminiams (Ar) – 800, 830, 925, 999
  • paladžio gaminiams (Pd) – 500, 850, 950, 999

2004 m. Lietuvos Respublika pasirašė tarptautinę Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvenciją. Šios Konvencijos nustatytu Bendruoju kontrolės ženklu (angl. Common Control Mark) pažymėti gaminiai šalyse–narėse gali būti įvežamos be papildomo tikrinimo ir ženklinimo.

Šaltiniai redaguoti