Atverti pagrindinį meniu
Sidabrinio Austrijos talerio moneta, 1780 m.

Sidabro moneta – moneta, nukaldinta iš sidabro arba lydinio, kuriame vyrauja sidabras. Sidabras buvo naudojamas monetoms kaldinti nuo Graikų laikų; jų sidabro drachmų monetos buvo dažnai naudojamos prekyboje. Dabar kaldinamos sidabro, kaip ir kitų tauriųjų metalų, monetos skirtos arba parduoti kolekcionieriams, arba kaip kaupiamosios monetos (angl. bullion coins). Kaupiamųjų sidabro monetų nominalas nėra svarbus, svarbus sidabro kiekis jose ir jo vertė. Sidabras žymimas tarptautiniu valiutos simboliu XAG pagal ISO 4217.

Sidabras buvo naudojamas monetų kalyboje nes yra:

  • Nereaguojantis – dėl cheminio neaktyvumo nekoroduoja ir todėl nepraranda vertės.
  • Kietumas – dėl to yra tvirtas.[1]
  • Retas – dėl to nepraranda vertės.[1]

Turinys

IstorijaKeisti

 
Sidabrinė drachmų moneta, 404 m. po m.e.

Lydijos monetos, kurių masė – apie 14 g, vadinamieji staterai, buvo pagamintos iš gamtinio aukso ir sidabro lydinio elektrono, jų paviršiuje esantys įspaudai neleido nepastebimai sumažinti jų svorio. Netrukus Eginos saloje buvo pradėti kaldinti pirmieji sidabriniai staterai, kuriuose buvo iškaltas pirklių ir jūreivių globėjo vėžlio atvaizdas. Jų masė buvo 12,6 g.[1]

Kolekcionuojamosios sidabro monetosKeisti

Dėl sumažinto arba netgi neegzistuojančio ryšio tarp valiutos vertės ir tauriųjų metalų vertės nuo pat Didžiosios depresijos 1930 m., sidabras palaipsniui nustotas naudoti paprastųjų cirkuliuojančių monetų gamybai. Dėl šios priežasties, dabartinės sidabrinės monetos dažniausiai yra specialios proginės monetos nukaldintos parduoti kolekcininkams ar kaip kaupimo priemonė, tačiau, šios monetos taip pat yra teisėtos, cirkuliuojančios apyvartoje, mokėjimo priemonės.

Taip pat skaitytiKeisti

NuorodosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 Stanislovas Sajauskas. „Pinigų kilmė ir raida“ (Lietuvių k.). LB. 


 

Vikiteka