Plungės akmuo su Karvės pėda

Plungės akmuo su Karvės pėda
Plungės lurdas, mitologinis akmuo.JPG
„Karvės pėda“ (centre) užcementuota su dviem akmenėliais

Plungės akmuo su Karvės pėda
Koordinatės
55°54′51″š. pl. 21°49′33″r. ilg. / 55.914256°š. pl. 21.825786°r. ilg. / 55.914256; 21.825786Koordinatės: 55°54′51″š. pl. 21°49′33″r. ilg. / 55.914256°š. pl. 21.825786°r. ilg. / 55.914256; 21.825786
Savivaldybė Plungės rajono savivaldybė
Registro Nr. 6640

Plungės akmuo su „Karvės pėda“mitologinis akmuo, esantis Plungės mieste, Birutės gatvėje, 200 m į pietvakarius nuo senųjų kapinių. Akmuo aptinkamas neįprastoje vietoje, nes jis įmūrytas sakralinio statinio – Plungės Lurdo akmeninėje sienoje, iš kairės. Lurdo grota sudėta iš lauko riedulių, kurie buvo surinkti gretimos apylinkės laukuose 1908 m.[1] Grublėtas, apsamanojęs akmuo turi gyvulių pėdą primenantį įdubimą – „Karvės pėdą“.[2] Tai archeologijos paminklas, nuo 2000 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 6640).[3]

ApibūdinimasKeisti

Mitologinį Plungės akmenį apibūdino istorikas Vykintas Vaitkevičius. Šis akmuo yra apie 1,3 m ilgio ir 45 cm pločio. Jame matyti apie 6 cm gylio skeltanagio gyvulio pėda, o tarp „perskeltų“ jos dalių – graži 3 mm pločio pertvarėlė.

Vietos gyventojai apie šį akmenį mena, jog prie jo vaidendavosi, žybsėjo mėlynos liepsnelės, juo buvo gąsdinami vaikai. Pėdą akmenyje įmynė atėjęs velnias.

Akmens išniekinimasKeisti

2018 m. kovo mėn. duomenimis, „Karvės pėdos“ įdubimas buvo užcementuotas su dviem akmenėliais. Įspaudo akmenyje pasigedo ir Plungės kle­bo­nas de­ka­nas Vy­tau­tas Ged­vai­nis, 2018 m. pra­dėjęs tar­nystę Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo pa­ra­pi­jo­je ir su­si­pa­ži­nęs su čia esan­čiais sak­ra­li­niais ob­jek­tais. Pasak dva­si­nin­ko, sklandė is­to­rija, kad kaž­koks žmo­ge­lis, at­ėjęs prie lur­do, meldė­si Mer­ge­lei Ma­ri­jai, pra­šy­da­mas jos ma­lonės. Nesulaukęs malonės, pamanė, kad dėl to kaltas blogas ženklas akmenyje – „vel­nio ka­no­pa“. Norė­da­mas pa­ša­lin­ti, jo su­pra­ti­mu, tą blo­gio ženklą, truk­dantį kalbė­tis su Ma­ri­ja, jis ir už­pildė pėdą primenančią duobutę ce­men­tu, o į ją įspaudė ak­me­nukų.[4]

2019 m. vietos kraš­to­ty­ri­nin­kai apie incidentą pra­nešė ra­jo­no sa­vi­val­dybės Ar­chi­tektū­ros ir te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo sky­riui.[4][5]

LiteratūraKeisti

ŠaltiniaiKeisti