Pirtis
Pirtis – apsišvarinimo vieta, dažnai neatsiejama nuo visuomeninio bendravimo, vadinamo pirties kultūra.
Be įprastų higienos procedūrų pirtyse atliekamos ir papildomos, skirtos stiprinti odai ir organizmui, tokios kaip kaitinimasis, masažai, odos įtrynimas ir kt.
Pirčių tipai Keisti
Pirtys, su įvairiais vietiniais variantais, nuo gana senų laikų yra žinomos įvairiuose pasaulio regionuose.
- (Terma) – romėniška pirtis garsiausia iš visų senovinių pirčių variantų. Jos plačiai garsino Romos imperiją ir pasižymėjo puikiais architektūriniais bei technologiniais pasiekimais, taip pat specifine savo kultūra.
Šiuo metu pasaulyje žinomiausi ir naudojami šie pirčių tipai, atsiradę skirtingose pasaulio vietose:
- Garinė pirtis (dažnai dar vadinama rusiška) – pasižymi itin aukštos drėgmės karštu oru, kuris išgaunamas pilant vandenį ant įkaitintų akmenų.
- Sauna – finougriško tipo pirtis. Atsiradusi Suomijos, Estijos teritorijoje.
- Turkiška pirtis – paplitusi islamo kraštuose, kur labai svarbų vaidmenį atlieka masažo ir įtrynimo aliejais procedūros.
- Furo – japoniško tipo pirtis.
- Sento - Japonijos vieša pirtis.
- Jjimjilbang – korėjietiško tipo pirtis.
Pirties procedūros Keisti
Negalima pirtyje kaitintis nieko nevalgius, jaučiant didelį nuovargį, prieš pat miegą, taip pat pavartojus alkoholinių gerimų. Moterims draudžiama kaitintis pirtyje menstruacijų metu.
Kaitintis pirtyje patariama praėjus 1-2 valandoms po valgio. Jei jaučiamas nuovargis, prieš pirties procedūras būtina šiek tiek pailsėti. Gerai prieš tai išsimaudyti duše. Einant į garinę, reikia užsidėti kepuraitę, kuri apsaugos galvą nuo perkaitimo. Kiek anksčiau, reiktų verdančiu vandeniu nuplikyti vantą, kad ji spėtų išbrinkti arba 5-6 minutes palaikyti kubile su verdančiu vandeniu.
Užėjus į garinę pirmąjį kartą, patariama tik apšilti, bet ne lipti ant aukščiausios pakopos. Išėjus iš pirties, reikia atvėsti vėsesnėje patalpoje, o tik po to antrą kartą eiti į garinę. Antrąjį kartą užėjus, jau periamasi vanta. Paskutinį kartą išėjus iš garinės atsivėsinama šaltame vandenyje, einama į priepirtį, kūną nuprausiama išmuiluota kempine, sausai nusišluostoma ir 20-30 minučių ramiai pailsima.
Pertis patariama naujomis vantomis, nes jose daugiau fitoncidų bei eterinių aliejų. Geriausios yra beržinės, ąžuolinės, balteglių, graikinio riešuto, kadagių, liepų, šermukšnių, dilgėlių vantos.
Garintis patariama atsigulus ant pilvo. Taip gulint, rankomis švelniai masažuojamas kūnas nuo kojų pėdų link nugaros. Po to nuo nugaros iki kojų pėdų kūnas masažuojamas vanta, vėliau po truputį pradedant plakti visą kūną. Vanotis geriausia gulint, bet galima ir sėdint, tik šiuo atveju kojos turi remtis į grindis, o ne kaboti nuo plautų. Vantos turi būti prisotintos oru, bet ne vandeniu, todėl įėjus į pirtį, vanta reikia pamosuoti sau virš galvos ir taip palaikyti kelias minutes, kad gerai įkaistų nuo palubėje tvyrančio karšto oro. Tada įkaitę garai ja tarsi varinėjami po visą kūną. Po to vanta prispaudžiama ir ja paeiliui trinti nugarą, juosmenį, klubų sritį bei galūnes.
Pirties gydomosios savybės Keisti
Pirtis yra vertinga savo garais. Pasikaitinus pirtyje ir išsipėrus vanta, iš organizmo pašalinama labai daug toksinių medžiagų, kurios kaupiasi žmogaus odoje. Ant įkaitintų akmenų galima užpilti ne vien tik vandens, bet ir įvairių vaistinių augalų: eukalipto, mėtų, čiobrelių, jonažolių, ramunėlių, šalavijų ir kitų antpilų. Šiais garais yra gydoma nemažai ligų. Žiemą garinėje pirtyje patariama kaitintis ne mažiau 20-30 minučių bent kartą per savaitę.
Patariama dar iš vakaro ypač sūriame vandenyje pamirkyti ir šiek tiek nuspausti rankšluostį, o kitą dieną juo iki raudonumo įtrinti odą. Praustis pirtyje rekomenduojama ne su muilu, o kukurūzų miltais.
Beržinės vantos malšina sąnarių ir raumenų skausmus, padeda užgyti odos žaizdoms.
Ąžuolinės vantos tinka žmonėms, kurių oda yra riebi, taip išsipėrus, sausėja oda, gydomos uždegiminės ligos. Jos mažina ir padidėjusį kraujospūdį.
Liepų vantomis patariama pertis peršalus, nes jos skatina prakaitavimą. Tinka tiems, kurių oda yra sausa ar normali.
Kadagių vantose yra gausu biologiškai aktyvių medžiagų fitoncidų, apsaugančių nuo viršutinių kvėpavimo takų ligų.
Šermukšnių vantos tonizuoja kūną.
Dilgėlių vantos padeda, jei skauda sąnarius.