Pernaravos apylinkė

55°16′š. pl. 23°38′r. ilg. / 55.27°š. pl. 23.64°r. ilg. / 55.27; 23.64

  Pernaravos apylinkė
Centras Pernarava
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Pernaravos valsčius
Apskritis Vilkijos apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Ariogalos rajonas (1950–1962)
Kėdainių rajonas (1962–1995)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Pernaravos seniūnija

Pernaravos apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio Lietuvoje.

Istorija

redaguoti

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Pernaravos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ariogalos rajonui.[2] 1954 m. prijungta Preikapių apylinkė ir dalis Rudakių apylinkės, 1963 m. – Pelutavos apylinkė,[3] 1977 m. – Gučkampio apylinkė.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
M. Melnikaitės vardo, V. Kudirkos vardo, „Šviesaus kelio“ kolūkiai ir Pagojaus tarybinio ūkio Milvydų skyrius [4]
1959 m.
(Išsamiau)
66,03 2921 ([5]) M. Melnikaitės vardo kolūkis, „Šviesaus kelio“ kolūkis, „Naujo gyvenimo“ kolūkis, Pagojaus tarybinio ūkio Melvidų ir Leščių skyriai [6] 1 miestelis, 24 kaimai
1970-01
(Išsamiau)
2314 1 miestelis, 28 kaimai, 1 kaimo dalis [7]
1972-10-01
(Išsamiau)
116,11 Pernaravos kolūkis, Rugėnų kolūkis, S. Nėries kolūkis, „Šviesaus kelio“ kolūkis, Žostautų kolūkis [8] 1 miestelis (Pernarava), 30 kaimų
1976-07-01
(Išsamiau)
1 miestelis, 30 kaimų [9]
1979-01-17
(Išsamiau)
2576 1 miestelis, 42 kaimai, 1 kaimo dalis [10]
1985 m. „Ąžuolo“ kolūkis, Pernaravos kolūkis, Salomėjos Nėries kolūkis, „Šviesaus kelio“ kolūkis [11] Aukštdvaris, Gučkampis, Jakšiai, Langakiai, Paaluonys, Pelutava, Pernarava, Rugėnai, Žostautai ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
2001 1 miestelis, 43 kaimai, 1 kaimo dalis [12]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 189
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 15–17
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 4
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 36
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 241 psl.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 97.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 188
  11. Kėdainių rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 283
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 183