Pavelas Miliukovas

 Tango-nosources.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Pavelas Miliukovas
rus. Павел Николаевич Милюков
Pavel Miliukov3.jpg
Gimė 1859 m. sausio 27 d.
Maskva, Rusijos imperija
Mirė 1943 m. kovo 31 d. (84 metai)
Eks le Benas, Viši Prancūzija
Pilietybė rusas
Pareigos politikas, istorikas
Partija Konstitucinių demokratų partija
Išsilavinimas Maskvos universitetas, 1882
Commons-logo.svg Vikiteka Pavelas MiliukovasVikiteka
Parašas
Signature of Pavel Milyukov.svg

Pavelas Miliukovas (rus. Павел Николаевич Милюков, 1859 m. sausio 27 d. Maskvoje – 1943 m. kovo 31 d. Eks le Bene) – Rusijos istorikas, politikas, konstitucinių demokratų partijos lyderis. Rusijos laikinosios vyriausybės užsienio reikalų ministras. Kembridžo universiteto garbės daktaras.

BiografijaKeisti

Pavelas Miliukovas gimė dvarininkų šeimoje Maskvoje. Sidabro medaliu baigė 1-ąją Maskvos gimnaziją. Studijavo Maskvos universiteto istorijos–filologijos fakultete. 1905 m. buvo vienas iš konstitucinių demokratų (kadetų) partijos kūrėjų. Rusijos imperijos Valstybės dūmos narys. Po Vasario revoliucijos Rusijos užsienio reikalų ministras. Konstitucinės monarchijos šalininkas, nors daugumą kadetų partijos narių buvo respublikonai. Buvo išrinktas Visos Rusijos Steigiamasis susirinkime, bet jame nedalyvavo. 1918 m. pasitraukė iš Rusijos į Turkiją, vėliau į Vakarų Europą. 1921–1940 m. Paryžiuje redagavo rusų emigracijos laikraštį „Paskutinės žinios“ rus. «Последние новости». Emigracijoje kritiškai vertino bolševikų politiką. Antrojo pasaulinio karo metu teigė, kad „Karo atveju išeivija turi besąlygiškai būti savo tėvynės pusėje“. Nuoširdžiai džiaugėsi Raudonosios armijos pergale Stalingrado mūšyje[1].

ŠaltiniaiKeisti

  1. д-р ист. наук Думова Н. Г. Павел Николаевич Милюков. Биография // Впервые опубликовано в книге «Милюков П. H. Воспоминания», M.: Политиздат, 1991