Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Pasruojė
[[Vaizdas:|250px]]

Pasruojė
Koordinatės 56°05′42″š. pl. 22°05′35″r. ilg. / 56.095°š. pl. 22.093°r. ilg. / 56.095; 22.093 (Pasruojė)Koordinatės: 56°05′42″š. pl. 22°05′35″r. ilg. / 56.095°š. pl. 22.093°r. ilg. / 56.095; 22.093 (Pasruojė)
Apskritis Telšių apskrities vėliava Telšių apskritis
Savivaldybė Telšių rajono savivaldybės vėliava Telšių rajono savivaldybė
Seniūnija Gadūnavo seniūnija
Gyventojų skaičius 51 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pãsruojė

Pasruojė – kaimas Telšių rajone, 4 km į pietryčius nuo Žemaičių Kalvarijos, prie kelio TelšiaiSkuodas, prie Sruojos upės. Yra alkakalnisPanų kalnas (Mergakalnis), koplyčia.

IstorijaKeisti

19501995 m. Pasruojės žuvininkystės ūkio gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19501995 m. Gadūnavo apylinkė, Telšių rajonas
nuo 1995 m. Gadūnavo seniūnija, Telšių rajono savivaldybė


1982 m. balandžio 2-3 d. naktį buvo žiauriai nusiaubtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklas – Alkakalnis, kitaip vadinamas Panų kalnu (Nr. 1195). Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika apie šį įvykį:

  Ant to kalno stovėjusi koplyčia ir ją supus metalinė tvorelė buvo nugriauta. Sunaikintos ir dvi mažos koplytėlės: l) koplytėlė su ornamentuotu kryželiu iš XIX a. pabaigos, vietinės reikšmės paminklas DV-3064 ir 2) koplytėlė su ornamentuotais kryželiais, Marijos ir angelų skulptūromis, vietinės reikšmės paminklas DV-4043. Šie dailės paminklai įtraukti į LTSR saugojamų paminklų sąrašą. Ant kalno buvo koplytstulpis ir keletas kryžių bei paminklų mirusiems. Viskas sulaužyta, sudaužyta, išvartyta, ant žemės mėtosi sulaužytos kančios ir statulėlės. Prie plento Telšiai-Seda nupjautas ir išmėtytas paplentėje senovinis medinis kryžius.

Panų kalnas yra miške, nuošalioje vietoje, kartų kartoms primenantis sunkias 1626 m. švedų okupacijos dienas, šioje vietoje švedai nukankino apie 2000 lietuvaičių (žr. Česlovas Kudaba, Kalvotoji Žemaitija, 72 p.), kurios čia, požeminiuose urvuose, slėpėsi nuo okupantų ir meldėsi. Daug mergaičių švedai užgriovė gyvas urvuose. Mergaičių kankinių atminimui ant šio kalno seniai pastatyta koplyčia, koplytėlės ir kryžiai. Visais laikais žmonės lankė ir puošė šią atmintiną vietą.

Žinia apie vandališką kalno nusiaubimą žaibo greitumu apskriejo visą Žemaitiją ir sukėlė visų dorų žmonių pasipiktinimą. Istorinio paminklo sunaikinimas — tai ne eilinių chuliganų siautėjimas. Vietinių žmonių liudijimu, už paminklo išgriovimą, už šventos vietos išniekinimą atsakingas Pasruojės Žuvininkystės ūkio direktorius Matuševič Valentin. Jis, pasitelkęs pagalbon karinį dalinį, įvykdė nusikaltimą.

[2]

 


GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[3] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
207 302 203 157 126 99 79 93 51


Žymūs žmonėsKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, Nr. 53, p. 196-197
  3. Pasruojė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 315 psl.