Paparčiai (Kaišiadorys)
- Kitos reikšmės – Paparčiai.
Paparčiai | ||
---|---|---|
54°54′14″š. pl. 24°43′30″r. ilg. / 54.904°š. pl. 24.725°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kaišiadorių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Paparčių seniūnija | |
Gyventojų | 195 | |
Istoriniai pavadinimai | rus. Попорце[2] |
Paparčiai – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 9 km į šiaurės rytus nuo Žaslių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Veikia Paparčių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-56063). Stovi medinė Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (pastatyta 1916 m.), buvęs dominikonų vienuolynas (XVII a., išlikę vienuolyno vartų likučiai ir koplyčia),[3] yra Paparčių Aušrinės Marijos vienuolynas (įkurtas 1994 m., jame įsikūrusi Betliejaus Mergelės Marijos ėmimo į dangų ir Šv. Brunono seserų kongregacija, vyksta rekolekcijos), Šv. Juozapo laikinosios vaikų globos namai.
Pasipriešinimo kovas Paparčių apylinkėse pažymi kryžius žuvusių Paparčių parapijos Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanų atminimui (autorius Algis Šalkauskas),[4] 6 tipiniai Lietuvos karių kryžiai šiose kapinėse slaptai palaidotų penkiolikos 1945–1946 m. Paparčių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui. Kaimo kapinėse stovi retas statinys Lietuvos kapinėse – kolumbariumas, kuriame mirusieji buvo laidoti trimis aukštais. Iš viso jis buvo pritaikytas 24 mirusiems palaidoti. Jose išlikusios dvi antkapinės lentos čia palaidotiems Našlėnų dvaro savininkams Siručiams (XIX a. I pusė).
Etimologija
redaguotiKaimo vardas kildinamas nuo asmenvardžio Papartis, t. y. asmenvardinis vietovardis.[5]
Geografija
redaguotiKaimas įsikūręs prie Žiežmaros upės, kairiajame Neries krante, prie kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai . Apylinkėse įkurtas Paparčių botaninis draustinis. Paparčiuose stūkso du piliakalniai, vienas jų – Paparčių piliakalnis, apgyvendintas I–II tūkstantmečio pradžioje.
Istorija
redaguotiPirmą kartą Paparčiai (Pobarthin) minimi 1387 m. Kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose. 1394 m. čia susirėmė Vytauto pulkai prieš kryžiuočius, judėjusius link Vilniaus, įvyko Paparčių mūšis. 1507 m. minimas Paparčių valsčius.
XVII a. šias žemes valdė LDK iždininkas Stanislovas Beinartas, kuris čia įsteigė dominikonų vienuolyną ir pastatydino bažnyčią. Po XIX a. sukilimų vienuolynas uždarytas, vienuolyno ir bažnyčios pastatai nugriauti. XIX a. pabaigoje Paparčiai – miestelis Trakų apskrities Žaslių valsčiuje.[6]
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1507 m. | Paparčių valsčiaus centras | ? |
XIX a. | Žaslių valsčius | Trakų apskritis |
–1950 m. | Kaišiadorių apskritis | |
1950–1962 m. | Paparčių apylinkės centras | Vievio rajonas |
1962–1995 m. | Kaišiadorių rajonas | |
1995– | Paparčių seniūnijos centras | Kaišiadorių rajono savivaldybė |
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1795 m. ir 2021 m. | |||||||
1795 m. | 1868 m.*[2] | 1905 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
149 | 278 | 301 | 261 | 225 | 231 | ||
1979 m.sur.[11] | 1986 m.[12] | 1989 m.sur.[13] | 2001 m.sur.[14] | 2011 m.sur.[15] | 2021 m.sur.[16] | ||
248 | 281 | 316 | 325 | 284 | 195 | ||
| |||||||
|
Žymūs žmonės
redaguoti- Alfonsas Petrulis (1873–1928), kunigas, 1927–1928 m. klebonavęs Paparčiuose. Čia pastatytas jo paminklas.
Galerija
redaguoti-
Seniūnija
-
Parke – atminimo paminklas signatarui Alfonsui Petruliui
-
Kapinės
-
Paparčių bažnyčios interjeras
-
Kolumbariumas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 187 psl.
- ↑ Buvęs dominikonų vienuolynas Archyvuota kopija 2006-09-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kryžius žuvusių Paparčių parapijos Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Poporcie (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 794 psl. (lenk.)
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Paparčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 760 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Paparčiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 300
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Paparčiai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 497 psl.
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
|||||||||||
ŽASLIAI – 11 km KAIŠIADORYS – 20 km |
Dainava – 5 km | Kazokiškės – 16 km |