Pajagvai – gvajkurų gentis, gyvenusi Šiauriniame Čiake, į vakarus nuo Paragvajaus upės, nuo Pantanalio šiaurėje iki dabartinės Čiako provincijos pietuose. Pajagvai kalbėjo gvajkurų šeimai priklausančia pajagvų kalba (kartais laikoma gvajkurų kalbos dialektu).

Paskutiniai pajagvai

Tai buvo klajokliai, besivertę medžiokle ir žvejyba, su savo kanojomis dominavę Paragvajaus upėje. Kariavo su dešiniajame krante gyvenusiais gvaraniais, vogdavo jų derlių. 1537 m. su pajagvais ties Kandelarija susidūrė ispanų keliautojas Juan de Ayolas, kitais metais buvo jų nužudytas, kuomet grįžo iš savo ekspedicijos po Gran Čiaką. Įkūrus Asunsjoną puldinėdavo ispanų laivus[1].

1719 m. pajagvų gentys sarigués, cadigué, kadigué sudarė sąjungą su kitais gvajkurais ir užpuolė portugalų teritorijas Pantanalyje. Tacumbú gentis 1750 m. sudarė taiką su gubernatoriumi Rafael de la Moneda.

Mirusius laidojo Paragvajaus upės salose.

Manoma, kad nuo pajagvų kilo Paragvajaus upės, o vėliau ir valstybės pavadinimas, kadangi Payaguá-y gvaranių kalba reiškia „pajagvų upė“.

Šaltiniai redaguoti