Pajūrio valsčius
(Nukreipta iš puslapio Pajūrio pavietas)
55°26′š. pl. 22°02′r. ilg. / 55.44°š. pl. 22.03°r. ilg.
Pajūrio valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1514 – 1919 | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Pajūris, Šilalė (XIX a. pabaiga – 1915) |
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
Žemaitijos seniūnija | ??? (XVI a. vidurys) |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
Lietuva | |
Tauragės apskritis (1919) | |
Pajūrio valsčius (rus. Поюрская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Pajūris.
Istorija
redaguotiValsčius (pavietas) minimas nuo 1514 m., nuo 1527 m. priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui,[1] buvo karališkasis valsčius. XVII a. viduryje priklausė Tauragės dvarui. 1667 m. jame buvo 135 bajorų dūmai. XVIII a. valsčiui priklausė Švėkšnos dvaras (iki 1861 metų). XIX a. carmečiu atkurtas,[2] priklausė Kauno gubernijai.[3] 1919 m. prijungtas prie Šilalės valsčiaus.
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 7468 | 813 kiemų [4] | 6 seniūnijos | 120 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Pajūris(parengė Kazys Misius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-01).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).