Padievaičio piliakalnis

Padievaičio piliakalnis

Padievaičio piliakalnio papėdė
Padievaičio piliakalnis
Padievaičio piliakalnis
Koordinatės
55°32′17″ š. pl. 21°59′46″ r. ilg. / 55.53806°š. pl. 21.99611°r. ilg. / 55.53806; 21.99611
Vieta Šilalės rajonas
Seniūnija Kvėdarnos seniūnija
Aukštis 12-16 m
Plotas 55x8-10
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio I p.-XIV a.
Žvalgytas 1902, 1964

Padievaičio piliakalnis arba Kvėdarnos piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos, Jūros kairiajame krante, prie jos santakos su Vėžos (kitaip – Druskio, Druskinės) upeliu. Registro kodas A725K1P.

Piliakalnis

redaguoti
 
3D modelis

Iš pietvakarių piliakalnį juosia Jūra, iš pietų ir rytų – Vėžos slėnis, šiaurinėje pusėje – aukštuma. Šlaitai statūs, 12–16 m aukščio. Aikštelė 55 m ilgio ir 8–10 m pločio, jos pietvakarinis kraštas nuslinkęs į Jūrą. Aikštelėje yra kultūrinis sluoksnis. Piliakalnį nuo aukštumos skiria 4,5 m aukščio pylimas, už kurio yra 8 m pločio ir 1,5 m gylio griovys.

 
Piliakalnis žiemą, nuo Velnio sosto pusės

Į šiaurę nuo piliakalnio, už šiaurinėje pašlaitėje esančio griovio, tarp Jūros ir Vėžos slėnių, yra buvusi 77 m ilgio priešpilio aikštelė, jos pietinis galas 50 m, šiaurinis – 90 m pločio, kultūrinis sluoksnis suardytas ariant. Iš šiaurės ją juosia apie 90 m ilgio griovys. Į šiaurę nuo priešpilio ir į rytus nuo piliakalnio, Vėžos kairiajame krante, yra senovinės gyvenvietės liekanų.

1902 m. piliakalnį aprašė Liudvikas Kšivickis, 1964 m. jo žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Lietuvos istorijos institutas. L. Kšivickis griūvančiame pietvakariniame šlaite aptiko daug degėsių ir apdegusio molio. Vėliau rasta lipdytos grublėtu paviršiumi ir žiestos keramikos. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Istorija

redaguoti

Manoma, kad piliakalnyje stovėjo Kvėdarnos arba Gedimino pilis, kuri priklausė Žemaitijos gynybinei sistemai, 1329 m. sunaikinta kryžiuočių.[1] Prie piliakalnio, slėnyje, Vėžos kairiajame krante, yra Padievaičio akmuo, vadinamas Velnio Sostu. Akmens skersmuo yra 1,5 m, turi pusapvalų įdubimą viename krašte.[2]

Aplinkiniai piliakalniai

  Norgėlų piliakalnis 20 km Stalgėnų piliakalnis 33 km Šiuraičių piliakalnis 22 km  
Jomantų piliakalnis 27 km
Šiūraičių piliakalnis 25 km
     
     
     
Padievyčio piliakalnis 17 km
Rūbaičių piliakalnis 13 km
Žakainių piliakalnis 20 km Pakisio piliakalnis 10 km
Lileikėnų piliakalnis 10 km
Pavėžio piliakalnis 2 km
Rubinavo piliakalnis 12 km

Šaltiniai

redaguoti
  1. Padievaičio piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 375 psl.
  2. „Šilalės rajono savivaldybė - Lankytinos vietos“. silale.lt. 2011-01-16. Suarchyvuotas originalas 2016-04-16. Nuoroda tikrinta 2016-04-16.

Nuorodos

redaguoti