Orlios valsčius
- Apie buvusį valsčių Baltarusijos teritorijoje žr. Arlios valsčius.
Orlios valsčius (lenk. gmina Orla) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bielsko apskrityje. Centras – Orlia. Ribojasi su Bielsko, Bockų, Čyžų, Dubičės Cerkevnės ir Kleščelių valsčiais.
| Orlios valsčius lenk. Gmina Orla | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.png) | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Bielsko apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Orlia | ||||||
| Gyventojų | 3 485 | ||||||
| Plotas | 159,68 km² | ||||||
| Tankumas | 22 žm./km² | ||||||
| Pašto kodas | PL 17-106 | ||||||
| Tel. kodas | 85 | ||||||
| Tinklalapis | http://www.orla.pl/ | ||||||
Istorija
redaguotiĮkurtas XIX a. Gardino gubernijoje (rus. Орлянская волость).[1] Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1934 m. spalio 1 d. prijungtos dalys Dubiažyno valsčiaus ir Pasynkų valsčiaus, o dalis Orlios valsčiaus perduota Hainuvkos valsčiui ir Kleščelių valsčiui.[2] 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bielsko rajonui. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai, iki 1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 4068 | 553 kiemai [3] | 14 seniūnijų | 21 | |
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1867–1915 m. | Bielsko apskritis | Gardino gubernija |
| 1919–1939 m. | Balstogės vaivadija | |
| 1945–1954 m. | ||
| 1975?–1998 m. | - | |
| 1999– | Bielsko apskritis | Palenkės vaivadija |
Geografija
redaguotiPagal 2002 m. duomenis valsčiaus plotas yra 159,68 km², iš kurių:[4]
- ariama žemė: 80 %
- miškai: 12 %
- vandens telkiniai: 8 %
Valsčius sudaro 11,53 % Bielsko apskrities.
Gyventojai
redaguotiValsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 m. surinktus duomenis:[5]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 3485 | 100 % | 1808 | 51,9 % | 1677 | 48,1 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
21,8 | 11,3 | 10,5 | |||
Pagal 2002 m. duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1120,86 zlotai.[6]
Tautinė sudėtis
redaguoti|
2002 m. gyveno 3 647 žmonės:[7]
|
Administracinis suskirstymas
redaguoti- Antonovas, Baranovce, Čechi Zablotne, Didule, Gredele, Gredele Kolonija, Gregorovce, Košele, Koškai, Kriviatiče, Kruhle, Malinikai, Maliniki Kolonija, Miklaše, Moskievce, Olekše, Orla, Paškovščizna, Pavlinovas, Redutai, Spičkai, Ščiti Dzencolovas, Ščiti Novodvorai, Šerniai, Topčikalai, Vulka ir Vulka Vigonovska.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 148 psl.
- ↑ Dz.U. 1934 nr 70 poz. 675 Archyvuota kopija 2015-04-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 39 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)