Bielsko valsčius
Bielsko valsčius (lenk. Gmina Bielsk Podlaski) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bielsko apskrityje. Centras – Bielskas. Ribojasi su Bočkų, Bransko, Čižės, Juchnoveco Košcelnių, Narevo, Orlios, Vyškų ir Zabluduvo valsčiais.
| Bielsko valsčius lenk. Gmina Bielsk Podlaski | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.png) | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
| ||||||
| Apskritis | Bielsko apskritis | ||||||
| Administracinis centras | Bielskas | ||||||
| Gyventojų | 7 512 | ||||||
| Plotas | 430,14 km² | ||||||
| Tankumas | 17 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | 3202603032 | ||||||
| Pašto kodas | PL 17-100 | ||||||
| Tel. kodas | 85 | ||||||
| Tinklalapis | http://www.bielskpodlaski.pl | ||||||
Istorija redaguoti
Įkurtas 1934 m. spalio 1 d. iš dalies Dubiažyno valsčiaus, Lubino valsčiaus, Pasynkų valsčiaus ir Vyškų valsčiaus.[1] 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bielsko rajonui. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai, 1952 m. panaikintas. 1952–1954 m. ir 1973–1976 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Augustovo, Chrabolų, Dobromilo ir Vidovo valsčiams, 1954–1973 m. valsčius buvo panaikintas. Iki 1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1934–1939 m. | Bielsko apskritis | Balstogės vaivadija |
| 1945–1952 m. | ||
| 1973–1975 m. | ? | |
| 1975–1998 m. | - | |
| 1999– | Bielsko apskritis | Palenkės vaivadija |
Geografija redaguoti
Pagal 2002 m. duomenis valsčiaus plotas yra 430,14 km², iš kurių:[2]
- ariama žemė: 74 %
- miškai: 19 %
- vandens telkiniai: 7 %
Valsčius sudaro 31,05 % Bielsko apskrities.
Gyventojai redaguoti
Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[3]
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 7512 | 100 % | 3787 | 50,4 % | 3725 | 49,6 % |
| Gyventojų tankumas (Gyv./km²) |
17,5 | 8,8 | 8,7 | |||
Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1173,13 zlotai.[4]
Tautinė sudėtis redaguoti
2002 m. gyveno 7 715 žmonės:[5]
- Lenkai – 51,1 % (3 947);
- Gudai – 46,6 % (3 601);
- Ukrainiečiai – 1,2 % (94);
- Kiti – 0,94 % (73).
Administracinis suskirstymas redaguoti
- Augustovas, Bankai, Biala, Bielanovščizna, Bolestai, Bžešcianka, Chrabolai, Deniskai, Dobromilas, Dubiažinas, Dvuras, Gajas, Graboviecas, Hačkai, Hendzelas, Holodai, Hrineviče Duže, Hrineviče Male, Husakai, Jaceviče, Knoridai, Knoridi Gurne, Knoridi Podlešne, Knoridi Šredniai, Knorozai, Korpačas, Košarka, Kotlai, Kozlai, Kožinas, Kožino Male, Kživa, Levkai, Loknica, Lubin Košcelnai, Lubin Rudoltai, Malinovas, Mienkiše, Mokre, Na Branskiejas, Nalogai, Ogrodnikai, Orlanka, Ožechoviče, Parcevas, Pasinkai, Pietžikovo Golombkai, Pietžikovo Viškai, Pilikai, Pilipkai, Ploskai, Plutiče, Podbiele, Proneviče, Raikai, Raiskas, Sakai, Serakovizna, Skžipki Duže, Skžipki Male, Sobotčizna, Sobutka, Stolovačas, Strikai, Stupnikai, Šastalai, Ševele, Treščotkai, Truskai, Užikai, Vidovas, Voroniai, Zavadai, Zubovas ir Žepnevas.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Dz.U. 1934 nr 70 poz. 675 Archyvuota kopija 2015-04-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ http://demografia.stat.gov.pl/BazaDemografia/ Archyvuota kopija 2012-02-11 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.regioset.pl/
- ↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.