Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija

Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija, dar žinoma nuo angliško sutrumpinimo kilusiu CITES (angl. Convention on International Trade in Endangered Species of Wild Fauna and Flora) arba Vašingtono konvencijos vardu – tarptautinė sutartis, kuria siekiama kontroliuoti prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais. Ji buvo priimta 1973 m. kovo 3 d. Vašingtone, o įsigaliojo 1975 m. liepos 1 d. Sutartį yra ratifikavę 175 šalys.

Veikla redaguoti

Konvencija veikia suskirstydama augalų ir gyvūnų rūšis į tris apsaugos stiprumo kategorijas, nuo kurių priklauso prekybos jomis ribojimo stiprumas. Kiekviena valstybė narė privalo turėti savą instituciją, kuri prižiūrėtų šalies importo, eksporto srautus ir užtikrintų, kad juose nėra CITES sąraše esančių rūšių. Išskirtiniais atvejais rūšių gabenimas iš vienos šalies į kitą gali būti leidžiamas gavus licenziją.[1]

Institucijos redaguoti

Konvenciją sudaro Nuolatinis komitetas, sekretoriatas, Gyvūnų ir Augalų komitetai, bei reguliari, kas trejus metus vykstanti šalių narių konferencija.[2]

Saugomos rūšys redaguoti

CITES sąraše šiuo metu yra apie 5000 augalų ir 28 000 gyvūnų rūšių. Jos skelbiamos pirmuose trijuose sutarties prieduose ir pagal tai suskirstytos į Pirmojo priedo, Antrojo priedo ir Trečiojo priedo rūšis. Pirmajam priedui priklauso beveik 900 labiausiai saugomų, netoli išnykimo ribos esančių rūšių. Priklausymas Antrajam priedui taip pat užtikrina stiprią apsaugą, jame įrašyta apie 33 000 rūšių. Trečiojo priedo rūšys apsaugotos mažiausiai, prekyba jomis leidžiama turint atitinkamus sertifikatus.[3]

Nuorodos redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. How CITES works, cites.org
  2. The structure of CITES Archyvuota kopija 2010-06-12 iš Wayback Machine projekto., cites.org
  3. The CITES species, cites.org