Norra begravningsplatsen
59°21′25″ š. pl. 18°01′26″ r. ilg. / 59.35694°š. pl. 18.02389°r. ilg.
Norra begravningsplatsen (liet. Šiaurinės kapinės) – kapinės Švedijos Stokholmo apskrities Solnos savivaldybėje, įeina į Stokholmo aglomeraciją. Katalikų ir judėjų kapavietėms paskirti atskiri sklypai.
Aprašymas
redaguotiIlgą laiką ši teritorija priklausė karališkajam dvarui Karlberge. Oficialiai kapinės atidarytos 1827 m. birželio 9 d.; jos yra vienintelės šalyje, kurias administruoja ne Švedijos evangelikų liuteronų bažnyčia, o Stokholmo miesto taryba. Per savo gyvavimo istoriją kelis kartus plėtėsi, ypač dideli plotai buvo prijungti 1860–1880 m.
Prie projektavimo prisidėjo keletas žinomų architektų: seniausiąją dalį tvarkęs Karlas Gustavas Blom–Karlssonas (šved. Carl-Gustaf Blom-Carlsson), taip pat Gunaras Asplundas (šved. Gunnar Asplund), Sigurdas Leverencas (šved. Sigurd Lewerentz) ir Larsas Israelis Valmanas (šved. Lars Israel Wahlman).
Sklypas katalikiškiems palaidojimams paskirtas 1847 m. (tuo metu prie Portugalijos krantų nuskendo švedų laivas ir abiejų šalių vyriausybės sutarė, kad Portugalijoje bus įsteigtos naujos kapinės 200 švedų jūreiviams evangelikams, o Švedijoje – katalikams).
Kapavietės
redaguotiŠiaurinėse kapinėse palaidoti Švedijai ir pasauliui daug nusipelniusių žmonių:
|
|
Nuolatinį prieglobstį čia rado ir keletas išeivių iš Lietuvos: 1863 m. sukilėlis trakietis Juzefas Alfonsas Haidukevičius (lenk. Józef Alfons Hajdukiewicz) su žmona, per 1863 m. sukilimą laivu ginklų tiekimą į Palangą organizavęs kaunietis Juozapas Blažiejus Demontovičius (lenk. Józef Błażej Demontowicz), iš Kauklių kilęs antikvaras ir mecenatas Henrikas Bukauskis, Lentvario dvaro valdytojas grafas Eugenijus Stanislovas Marija Tiškevičius bei kt.[1]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Stockholm // www.polskieslady.se Archyvuota kopija 2022-02-10 iš Wayback Machine projekto.