Nachičevanės istorija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Azerbaidžano regionas Nachičevanė نخجوان
Valstybės	Nachičevano chanatas

Nachičevanė (azer. Naxçıvan, pers. نخجوان) – istorinė sritis, priklausanti Azerbaidžanui, esanti į pietvakarius nuo Armėnijos, kurią armėnai laiko savo istorine sritimi. Dabar čia įsikūręs Azerbaidžano eksklavas Nachičevanės Autonominė Respublika. Šiaurės rytuose jį supa regionas Siunikas, pietuose ir pietvakariuose (už Arakso upės) – Pietų Azerbaidžanas, šiaurėje yra Airaratas.

Gamta

Nachičevanės regionas yra supamas Zangezuro kalnagūbrio šiaurės rytuose, Gehamo kalnagūbrio šiaurėje ir Arakso upės pietuose bei pietvakariuose.

Etimologija

Klasikinių autorių, tarp jų ir Ptolemėjaus, regionas buvo vadinamas Nachuana. Pavadinimas kildinamas iš armėnų kalbos ir gali reikšti „sustojimo vieta“, turint omenyje Nojaus laivo sustojimą prie Ararato kalno. Tai taip pat gali reikšti „Nachčo miestas“ (arm. Nachč – žmogaus vardas, avan – „miestas“). Kiti autoriai pavadinimą kildina iš persų kalbos Naqsh-e-Jahān („pasaulio vaizdas“). Viduramžių arabų šaltiniuose regionas vadintas Nashawa.

Istorija

Armėnijos įtakoje

Nuo maždaug VI a. pr. m. e. regionas buvo apgyvendintas armėnų, ir jį vėliau valdė Armėnijos karalystė. Tačiau tuo metu jis nesuformavo jokios atskiros provincijos, o sudarė sudarė Airarato provincijos pietryčiausią dalį.

428 m. panaikinus Armėnijos karalystę, šią teritoriją valdė Sasanidai, 623 m. jį užėmė Bizantija, o 640 m. įsiveržė arabai, kurie jį prijungė prie Kalifato. Jau tada pradėta intensyvi krašto islamizacija, naikinti armėnų krikščionys.

IX a. teritorija prijungta prie Bagratuni armėnų valstybės, kur ji buvo valdoma kaip Siuniko provincijos dalis. Tačiau, būdama pasienio sritis, ji ne kartą buvo užkariauta musulmoniškų dinastijų: 895 ir 909–929 m. jė valdė Sadžidai, 942–971 – Salaridai. 971–1045 m. čia viešpatavo Dvino, vėliau Ani emyrai Šadadidai.

Islamizacijos laikotarpis

XI a. regionas prijungtas prie Seldžiukų sultonato, o šiam yrant, XII a. atiteko Eldegizidams, kurie valdė visą Azerbaidžano regioną ir savo sostine padarė būtent Nachičevanę. Tuo metu labai stiprėjo krašto tiurkizacija ir islamizacija. Ją tęsė Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, valdę regioną XIII–XVI a.

Nachičevanui tapus Sefevidų Persijos dalimi, jis buvo pasienio regionas su Osmanų imperija, todėl per XVII a. ne kartą buvo nusiaubtas. Baiminantis Osmanų, didelė dalis gyventojų buvo iškeldinti į kitas Persijos imperijos sritis, ypač į Isfahano apylinkes. Regionas ištuštėjo, o vėliau vėl buvo apgyvendintas azerių musulmonų.

Nuo 1747 m. regione egzistavo Nachičevano chanatas. Tai buvo vienintelė Nachičevano istorijoje vietinė valstybė.

Rusijos įtakoje

1828 m. Chanatas inkorporuotas į Rusijos imperiją ir tapo Jerevano gubernijos dalimi. Tuo metu atlikto gyventojų surašymo duomenimis tik 17 % gyventojų buvo armėnai, o 83 % – musulmonai. Rusai inicijavo armėnų apgyvendinimą regione, po kurio armėnų procentas išaugo iki 45 %. Tai didino trintį tarp dviejų tautų, kuri ėmė atvirai veržtis nuo pat XX a. pradžios.

1918 m. susikūrus Armėnijos ir Azerbaidžano valstybėms, Nachičevanės regionas tapo viena iš ginčytinų teritorijų. Tačiau jo realiai nekontroliavo nė viena iš šių valstybių, kadangi jį okupavo Turkija, čia vykdžiusi armėnų genocidą. 1918 m. jai pasitraukus, regioną perėmė britai, kurie buvo linkę atiduoti jį Armėnijai, tačiau vietos azerbaidžaniečiai tam pasipriešino, 1918 m. pabaigoje sukurdami nepripažintą Araso Respubliką. Armėnija pradėjo karą su šia Respublika ir 1919 m. sugebėjo ją okupuoti. Kontrolę ji išlaikė iki sovietų armijos įvedimo.

1921 m. SSRS perdalino Kaukazo žemėlapį, atsižvelgdama į tuo metu svarbius draugiškus kontaktus su Turkija. Nachičevanė buvo pripažinta Azerbaidžano SSR autonomine respublika. Per sovietinį laikotarpį armėnų populiacija (1926 m. armėnai sudarė 15 % regiono gyventojų) sumažėjo iki 1,4 %, nes į regioną buvo masiškai keliami azerbaidžaniečiai, o armėnai kėlėsi į Armėnijos SSR.

Posovietinis laikotarpis

Žlungant SSRS dauguma azerbaidžaniečių, turinčių tampresnius ryšius su Irano Azerbaidžanu nei su Azerbaidžano valstybe, siekė sienų pralaidumo su Iranu ir 1990 m. sausio 21 d. pirmieji paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Iš karto po to Nachičevanė buvo įtraukta į Kalnų Karabacho karą. Jo metu uždarytos Armėnijos sienos, kas labai apsunkino Nachičevano ryšius su Azerbaidžanu. Ši situacija tęsiasi iki dabar.

Tai stipriai veikia šalies ekonomiką, skatindama gyventojų migraciją į kaimyninę Turkiją.