Minčiūnų kapinių koplyčia

55°46′20″š. pl. 25°32′18″r. ilg. / 55.772224°š. pl. 25.538423°r. ilg. / 55.772224; 25.538423

Minčiūnų kapinių koplyčia
Savivaldybė Rokiškio rajonas
Gyvenvietė Minčiūnai
Statybinė medžiaga akmenų mūras
Pastatyta (įrengta) ~XX a. pr.

Minčiūnų kapinių koplyčia – akmens mūro koplyčia, stovinti buvusio Minčiūnų kaimo senosiose kapinėse, Kamajų seniūnijoje, Rokiškio rajone. Kapinės neveikiančios, užima 0,05 ha plotą.[1] Pasiekiamos iš kelio  3612  KariūnaiDuokiškisVilučiaiKušliai , 3 km į šiaurę nuo Duokiškio. Koplyčia pastatyta maždaug XX a. pradžioje vietos šviesuolio, knygnešio Juozo Balbatos (1851-1940) rūpesčiu. Šalia koplyčios įrengtas knygnešio kapas (atnaujintas 2017 m.).[2] Kamajų seniūnijoje šis kapas ir koplyčia – vieni iš lankytinų objektų.[3]

Minčiūnų koplyčia ir jos statytojas J. Balbata 1933 m. (Rokiškio muziejaus arch.)

Istorija redaguoti

Be knygnešystės, J. Balbata garsėjo ir savo pamaldumu. Jis lankė artimiausias ir tolimas bažnyčias Žemaitijoje, Vilniuje, prekiavo rožančiais, savo paties nudrožtais kryžiais, materialiai rėmė davatkėles. Buvo raštingas, neatsisakydavo bėdai esant pagelbėti kaimynams. Atsidėkodami už paramą, Minčiūnų kaimo vyrai parėmė jo iniciatyvą pastatyti kaimo kapinaitėse koplyčią. Iš gretimų laukų į kapinių kalnelį buvo suvežti akmenys, parūpinta kalkių. Buvo pastatyta akmens mūro koplyčia su dvišlaičiu stogu ir bokšteliu, vainikuojamu didelio geležinio kryžiaus, su smailiaarkėmis įėjimo durimis. Viduje įrengtas nedidelis altorėlis, kurį dekoravo pats knygnešys. Jis patalpino ir iš Vilniaus atsivežtas šventųjų statulėles, kryžių su nukryžiuotojo Jėzaus atvaizdu. Koplyčios bokštelio nišoje buvo įtaisyta Jėzaus Nazariečio medžio skulptūra. Čia Minčiūnų, Geisčių, Jurkiškio kaimų žmonės meldėsi gegužinių pamaldų metu. J. Balbatai paraginus, šiose kapinaitėse kaimo vyrai pastatė ir kitą, mažesnę akmeninę koplytėlę (neišlikusi). Statytojo meistriškumą liudija jo padaryti akmens ir plytų mūro kapinių vartai su bokšteliais, kuriuos puošia mediniai šventųjų ir angelų medžio drožiniai. Tikėtina, kad juos išdrožė pats J. Balbata, daug metų užsiėmęs ir medžio drožyba (kūrė kryželius, dėžutes, paveikslų rėmus). Nežinoma, ar koplyčios altoriaus medinis kryžius yra knygnešio darbas. Kapus ir koplytėles visą laiką prižiūrėjo pats, kol dar jėgos leido.[4][5]

Šaltiniai redaguoti