Melasa
Melasa – klampus skystis, šalutinis produktas perdirbant cukrinius runkelius ar cukranendres į cukrų.[1]
Melasa yra tiršta, tamsiai rudos spalvos, saldi, aitraus skonio. Tankis yra apie 1,4 g/cm³.
GamybaKeisti
Iš žaliavos išgaunamos sultys, kurios sutirštinamos neaukštoje temperatūroje, išdžiovinamos ir sumalamos. Taip gaminant išlieka pirminės originalių sulčių medžiagos. Neapdorotas cukrus turi daug mineralinių medžiagų ir mikroelementų (kalcio, fosforo, geležies, magnio. Cukrus įgauna švelnų karamelės skonį. Nerūgština organizmo terpės.
Melasos kokybė priklauso nuo cukrinių runkelių arba cukranendrių kiekio. Kai kuriose šalyse šis produktas parduodamas kaip saldiklis ar sirupas.
PanaudojimasKeisti
PramonėKeisti
Melasa naudojama etilo spirito gamyboje, tekstilės pramonėje, kosmetikai. Fermentuojant su Aspergillus niger pelėsiu išgaunama citrinų rūgštis (E330).
Žemės ūkisKeisti
Žemės ūkyje melasa vartojama pašarui, kaip priedas gyvulių šėrimui. Melasa padidina gyvulių suvartojamos energijos kiekį ir duoda pradžią aukštam ir pastoviam produktyvumui. Lengvai virškinami angliavandeniai skatina atrajotojų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmus. Dėl ypatingo skonio melasa yra idealiai tinkama maišyti su kitais pašarais. Granuliuotuose pašaruose ji naudojama kaip rišamoji medžiaga.
MitybaKeisti
Kulinarijoje melasa vartojama kaip natūralus saldiklis. Ji dedama į įvairius kepinius ir saldumynus, yra Vorčesterio padažo sudedamoji dalis. Suteikia ypatingą skonį gėrimams, dribsniams, vaisių patiekalams, desertams ir pyragams.
LietuvojeKeisti
Lietuvoje melasa naudojama gaminti kepimo mieles ir maistui skirtą etilo alkoholį.
ProdukcijaKeisti
Tūkstančiai tonų (2019 m.)[2] | ||
---|---|---|
1 | Indija | 14100 |
2 | Brazilija | 12295 |
3 | Tailandas | 5876 |
4 | Kinija | 3800 |
5 | Pakistanas | 2235 |
6 | Jungtinės Amerikos Valstijos | 2228 |
7 | Meksika | 2190 |
8 | Rusija | 1635 |
9 | Indonezija | 1275 |
10 | Filipinai | 1170 |
Lietuva | 32 | |
Iš viso pasaulyje | 63828 |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Melasa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 634 psl.
- ↑ [1]