Vikipedija

Medvilionių dvaras

Medvilionių dvaras
Kriukų kaimo aktoriai mėgėjai prie Medvilionių dvaro apie 1910 m. Pirmoje eilėje antra iš dešinės – Viktorija Gravrogkaitė-Švambarienė
Kriukų kaimo aktoriai mėgėjai prie Medvilionių dvaro apie 1910 m. Pirmoje eilėje antra iš dešinės – Viktorija Gravrogkaitė-Švambarienė
Vieta Madvilioniai, Joniškio rajonas
Įkurtas 1769 m.
Rūmų stilius istorizmas, fachverkas
Bajorų giminės Goesai
Parkas sunykęs, apleistas
Pastatų būklė konservuotas
Savininkas bešeimininkis

Medvilionių (Madvilionių) dvaro sodyba – dvaras Madvilionių kaime, Kriukų sen., Joniškio r., greta kelio  209  Joniškis–Žeimelis–Pasvalys , 22,1 km į šiaurės rytus nuo Joniškio. Kultūros vertybių registro objektas (unikalus kodas 39375). Dvaro sodyboje išliko 9 pastatai, tarp kurių – kalvė, kumetynas, arklidė, karvidė, klojimas, sargo namelis, medinis vasarnamis ir kt.

Istorija redaguoti

 
Medvilionių dvaras, vėliau pradžios mokykla. 2006 m.
 
Šviesuomenė svečiuose pas Goesus Medvilionyse apie 1910 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: mokytojas F. Daugėla, ūkininkas M. Rožanskas, Kriukų miestelio vaistininkas Tirkšlevičius, studentas M. Mataitis, Kriukų miestelio mokytojas B. Žygelis, ūkininkas J. Rožanskas. Stovi iš kairės: 1– nežinomas, Jadvyga Gravrogkaitė-Gasickienė, Stanislovas Goesas, nežinomas vaikas, Viktorija Goesaitė-Gravrogkienė (1863–1936), Kriukų parapijos klebonas A. Radančius, Kristofas Gravrogkas iš Lieporių

1769 m. inventoriuje pirmą kartą paminėtas Medvilionių (arba Lieporų) dvaras, kurį iš Vladislavos Leparskienės (Gimbutaitės), velionio Jono Leparskio žmonos, už 200 muštinių talerių nusipirko Smolensko vaivadijos sargybinis Pranciškus Gosickis. 1775 m. Upytės dūmų surašyme minimas Madvilionių bajorkaimis (2 dūmai). 1864 m. Juozapas Nikodemas von Goesas (1805–1877) iš varžytinių Madvilionyse nusipirko 92 dešimtinių žemės su pastatais. 1866 m. nurodytas palivarkas (24 gyventojai). Vėliau vadinamas dvaru, kurį pagal 1873 m. sudarytą testamentą 1878 m. paveldėjo Stanislovas von Goesas (1844–1916). Goesai – sena Kuršo vokiečių kilmės baronų šeima. 1888 m. inventoriuje minimi 8 dvaro mediniai pastatai: gyvenamas namas, jauja, 2 klėtys, tvartas galvijams, daržinė, kiaulidė ir dirbtuvės. 1896 m. buvo pastatytas ponų namas ir vėliau kiti išlikę pastatai.

Dvaras garsėjo kaip vienas svarbesnių lietuvių tautinio atgimimo centrų Šiaurės Lietuvoje (Joniškio, Žeimelio, Pašvitinio). Čia spietėsi plačios apylinkės jaunimas, o per vasaros atostogas kasmet susiburdavo iš aukštųjų mokyklų sugrįžęs nemažas būrys studentų: Povilas Višinskis, Adomas Varnas, Vladas Požėla, Zigmas Skirgaila, Augustinas Janulaitis, Matas Šalčius ir kiti. Čia lankėsi prof. Jonas Jablonskis, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Antanas Smetona, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė[1][2][3], Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, Antanas Povylius, Jurgis Šlapelis, S. ir Liudas Vaineikis, Vinas Preikštas, Ventspilio, Kriukų mokytojas Feliksas Daugėla, Jonas Sabas (Siabas, Siabanskis), Mikalina Glemžaitė, Žeimelio gydytojas, lietuviškos spaudos veikėjas Adomas Sketeris, Pavirčiuvės dvaro savininkas Vladislovas Jaloveckis ir kt..

Spaudos draudimo metais Medvilioniai buvo saugi draudžiamųjų lietuviškų knygų slaptavietė. P. Višinskis Medvilionius pasirinko savo slaptosios spaudos platinimo centru. Knygoms platinti S. Goesas subūrė vietinius knygnešius. Be jo paramos neapsiėjo nė vienas naujas pažangus spaudos leidinys. Stanislovas, Teresė ir Viktorija Goesai Medvilionyse buvo sukaupę didelę biblioteką, kurią sudarė knygos lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalbomis. Netrūko ir periodinės spaudos leidinių: laikraščių, žurnalų. Keliolika metų prieš lietuviškos spaudos atgavimą savo namuose jie įkūrė slaptą mokyklą, kurioje Teresė Goesytė (1853–1911) ėjo mokytojos („daraktorkos”) pareigas. Beveik 20 metų ji mokė vaikus skiepydama savo auklėtiniams tėvynės meilę, pagarbą gimtajai kalbai. Šioje mokykloje daugelis gavo pirmąjį šviesos spindulį. Drauge su broliu rėmė gabesniųjų savo mokyklos mokinių studijas Rusijos ir užsienio aukštosiose mokyklose. Teresės iniciatyva Kriukuose veikė ir vienas pirmųjų lietuviškų knygynų. Taip pat Teresė aktyviai dalyvavo Žiburio draugijos veikloje, dosniai ją rėmė.

Goesams ir Gravrogkams pasitraukus į Rusijos gilumą, 1914–1918 m., dvarą prižiūrėjo ir jame ūkininkavo žymios lietuvių dalininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937), Konstancijos Goesaitės-Čepulevičienės palikuonių šeima.

Nuo 1918 m. Medvilionių dvarą paveldėjo Viktorija Goesaitė-Gravrogkienė (1863–1936) (jai mirus – jos žentas Feliksas Daugėla), Brigita Mastauskienė ir Antanas Gravrogkas. Pas F. Daugėlą Medvilionyse dažnai lankėsi tuo metu Joniškyje gyvenęs ir dirbęs veterinarijos gydytojas, politikas, aktyvus visuomenės veikėjas, mecenatas Laurynas Lopas.

1924 m. įsteigta Medvilionių pradžios mokykla, veikusi iki 1992 m.

1941–1944 m., Antrojo pasaulinio karo metais, dvaro sodyboje buvo slepiami žydų tautybės žmonės.[4][5]

1943 m., karo metais, dvare kaip ir kitose Šiaulių apskrities vietovėse (Šiauliuose, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų, Kurtuvėnų, Kužių, Meškuičių, Papilės, Šakynos, Šiaulėnų, Žeimelio bažnyčiose ir klebonijose, Auksučių k. Papilės vis., Beržininkų k. Joniškio vis., Bridų k. Šiaulių vis., Medvilionių k. Kriukų vis., Ramonaičių k. Lygumų vis. ir kt. vietose.) buvo slepiami Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatai[6].

2015 m. gegužės 21 d. Joniškio r. savivaldybės taryba priėmė sprendimą nugriauti Medvilionių dvaro sodybos gyvenamąjį namą.[7][8][9][10][11][12][13]

2015 m. gruodžio 17 d. Joniškio r. savivaldybės taryba priėmė sprendimą atšaukti ankstesnį sprendimą dėl pastato griovimo.[14]

2016 m. vasario 10 d. Medvilionių dvaro sodybos fragmentai NKPVT sprendimu įrašyti į Kultūros registrą. Unikalus kodas 39375, komplekso dalys – Madvilionių dvaro sodybos fragmentų dvarininko namas (39376) ir Madvilionių dvaro sodybos fragmentų namas (39377).[15][16][17][18][19][20][21]

Medvilionių dvaro teatras redaguoti

Palangos klojimo teatro artistai 1900 m. kaip bičių spiečius susimeta Medvilionių dvare[22]. Jau 1900 m. erdviame svečių kambaryje Medvilionyse įvyko vienas pirmųjų slaptų lietuviškų vaidinimų – Žemaitės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės komedija „Velnias spąstuose“ (pirmasis spektaklis Kauno gubernijoje). Dviejų moterų (Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės) pjesė vadinosi „Velnias spąstuose“ ir buvo išleista Liepojoje 1900 metais[23][24][25][26][27]. Goesai 1909–1912 m. sukūrė pastovią teatro trupę, mokėjo atlyginimą ir visiškai išlaikė režisierių J. Misių, kuris pastatė daug veikalų „Velnias spąstuose“, „Ūkanose“, „Iš meilės“, „Užburtas kunigaikštis“, „Inteligentas“, „Ponas ir mužikai“, „Vaito piršlybos“. Čia atvykdavo, vaidindavo ir dirbdavo žinomi teatro veikėjai Feliksas Daugėla, T. Goesaitė, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Stanislava Jakševičiūtė-Venclauskienė, Antanas Povylius, Augustinas Janulaitis, Jurgis Šlapelis, Povilas Višinskis, Adomas Varnas, S. ir Liudas Vaineikis, Vinas Preikštas. Statydavo vaidinimus apylinkėse.[28]

Architektūra redaguoti

Stačiakampio plano, 1 aukšto su pastoge, Š fasado priestatu ir rūsiu po ŠV statinio dalimi. Iki XX a. pab. pagrindinio korpuso V fasade buvo karkasinės konstrukcijos medinis prieangis, dengtas dvišlaičiu stogu, gausiai puoštas drožiniais. Stogo forma – dvišlaitė, P fasade – pusvalminė, dengtas skarda. Pamatas – su skelto akmens mūro cokoliu; sienos – molio, Š ir P fasadų skydų fachverko konstrukcijos, sudarytos iš medinių rąstų karkaso su molio užpildu, rūsio mūro lėkštas cilindrinis skliautas, lubų apdaila – medinių vožtinių lentų.[29]

Galerija redaguoti

  •  
    Šviesuomenė svečiuose pas Goesus Medvilionyse apie 1910 m.
  •  
    Dvaro savininkas Stanislovas von Goesas
  •  
    dvaro rūmai 2006 m.
  •  
    dvaro rūmai 2006 m.
  •  
    rūmų vidus
  •  
    rūmų vidus
  •  
    dvaro rūmai 2014 m.
  •  
    dvaro rūmai 2015 m.
  •  
    ūkinis pastatas 2006 m.
  •  
    medinis Gravrogkų vasarnamis 2006 m.
  •  
    2006 m. Kriukų teatras (vadovė Danguolė Musejukienė) Medvilionių dvaro sodyboje suvaidino Emilijos Urbaitės komediją „Stebuklas“
  •  
    akcijos "Atminties dvarelis: Goeso šviesa sugrįžta" dvarelis iš 6511 knygų
  •  
    Atminimo akmuo su lenta Medvilionių dvaro sodyboje
  •  
    Medvilionių dvaras, dail. Rimvydas Daudžvardis (2017 m.)

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ GOESAS STANISLOVAS, visuomenės veikėjas, švietėjas, mecenatas, dvarininkas. Gimė 1844 m. lapkričio 12 d. Joniškyje. Mirė 1916 m. lapkričio 7 d. Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Vida Girininkienė. Tarp Medvilionių, Krokuvos ir Paryžiaus: Adomas Varnas ir Zigmantas Skirgaila, Literatūra ir menas, 2016-04-08, nr. 3562 Archyvuota kopija 2016-04-19 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ E. Šukienė. Povilo Višinskio veiklos atgarsiai Joniškio apylinkėse, Aštuntieji Povilo Višinskio skaitymai Archyvuota kopija 2016-03-19 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Rudnickienė L., Žmogiškumo triumfas, Sidabrė [Joniškio r.], 2016-03-23, p. 1, 3
  5. ↑ Kriukų mokykla: praeitis, atverta ateičiai, sudarė S. Sinkevičienė, Šiauliai, 2012. Archyvuota kopija 2016-02-20 iš Wayback Machine projekto.
  6. ↑ Muziejaus istorija
  7. ↑ Loreta RIPSKYTĖ, Buldozeris grasina lietuvybės dvarui, Šiaulių kraštas, 2015 m. lapkričio 25 d.
  8. ↑ L. Rudnickienė, Ryškiausias tautiškumo simbolis rajone yra pasmerktas miriop, Sidabrė [Joniškio r.], 2015-11-25, p. 1, 3
  9. ↑ Loreta RIPSKYTĖ, Savivaldybės buldozerį stabdo Kultūros ministerija, Šiaulių kraštas, 2015 m. gruodžio 12 d.
  10. ↑ Alvydas Januševičius, Medvilionių likimas: vietiniai griovė, valdžiai nerūpėjo, paveldosauga pamiršo
  11. ↑ Lidija Jankauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, Griaunamas XIX a. tautos atgimimo centru buvęs Goesų dvaras
  12. ↑ http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/nugriauti-planuota-medvilioniu-dvaro-sodyba-irasyta-i-kulturos-vertybiu-sarasa-56-581469
  13. ↑ Lideikytė K., Rajono valdžia pradėjo kirsti šaką, ant kurios pati sėdi, Prie kultūros židinio. Joniškio dienos. ISSN 2029-3143. 2015, lapkr. 27, p. 4.
  14. ↑ Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių dvaro pastatas – išsaugotas, Šiaulių kraštas, 2015 m. gruodžio 19 d.
  15. ↑ http://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/83cbc39a-29d8-4960-9273-41bfcbb277ce Archyvuota kopija 2020-06-06 iš Wayback Machine projekto.
  16. ↑ Loreta RIPSKYTĖ, Buldozerio išvengęs dvaras pripažintas kultūros vertybe, Šiaulių kraštas, 2016 m. vasario 11 d. Archyvuota kopija 2016-02-16 iš Wayback Machine projekto.
  17. ↑ Medvilionių dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą Archyvuota kopija 2016-02-15 iš Wayback Machine projekto.
  18. ↑ Nugriauti planuota Medvilionių dvaro sodyba įrašyta į kultūros vertybių sąrašą
  19. ↑ Medvilionių dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą Archyvuota kopija 2016-02-16 iš Wayback Machine projekto.
  20. ↑ Kultūros vertybių registrą papildė Medvilionių dvaro sodyba
  21. ↑ http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/medvilioniu-dvaro-sodyba-irasyta-i-kulturos-vertybiu-registra-733902 Medvilionių dvaro sodyba įrašyta į Kultūros vertybių registrą, Kauno diena
  22. ↑ Bielskis P., Lietuvos klojimo teatras, Klaipėda, 1999, p. 105.
  23. ↑ Loreta RIPSKYTĖ, Bajorai Goesai gyvenimą atidavė krašto švietimui ir kultūrai, Šiaulių kraštas,  2009 m. balandžio 24 d.
  24. ↑ Girininkienė V., Medvilionių dvaras: griauti ar išsaugoti, Literatūra ir menas, 2016-02-12, p. 29–31 Archyvuota kopija 2016-02-23 iš Wayback Machine projekto.
  25. ↑ Vida Girininkienė, Atsakymas Venantui Mačiekui, Literatūra ir menas, 2016 02 26, Nr. 8(3556) Archyvuota kopija 2016-03-07 iš Wayback Machine projekto.
  26. ↑ Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių Goesai – europinio lygio elito giminės atstovai, Sidabrė, 2016 m. sausio 27 d., p. 4.
  27. ↑ http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/6_steponaityte.pdf
  28. ↑ Bielskis P., Lietuvos klojimo teatras, Klaipėda, 1999, p. 105.
  29. ↑ Medvilionių dvaro sodybos rūmai (Išlikęs, k.k.v.r. 39376) Archyvuota kopija 2016-08-21 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra ir nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Medvilionių_dvaras&oldid=7236777"