Juozapas Nikodemas von Goesas
| Juozapas Nikodemas von Goesas | |
|---|---|
| |
| Goesų herbas | |
| Gimė | 1805 m. gruodžio 25 d. Pociūnai |
| Mirė | 1877 m. balandžio 13 d. (71 metai) Joniškis |
| Palaidotas (-a) | Kalnelis |
| Tautybė | vokietis |
| Tėvas | Evaldas von Goesas |
| Motina | Marijona Daunoravičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Brigita Čepulevičiūtė (1844-01-18) |
| Vaikai | Stanislovas Juozapas von Goesas (1844-11-12) |
| Sritis | savivalda |
Juozapas Nikodemas von Goesas (Joseph Nikodem von Goes, gimė – 1805 m. gruodžio 25 d. Pociūnuose, krikštytas – Pašvitinio bažnyčioje, mirė – 1877 m. balandžio 13 d. Joniškyje) – vokiečių kilmės dvarininkas, Kuršo (Lietuvos pagal oficialius dokumentus buvo priskirti Kuršo baronų linijai), Švedijos von Goesų giminės (nuo 1500 m.) atstovas, aktyvus Joniškio visuomenės veikėjas. Giminiavosi su Joniškio bajorų ir miestiečių giminėmis – vedė bajoraitę Pervainaitę (1825 m.), miestietę Čepulevičiūtę (1844 m.), dukras ištekino už bajorų Leparskio, Čižo (1837 m.), miestiečio Čepulevičiaus (1847 m.), Simonavičiaus.
1840–1844 m. vadovaujami Karoliu Čižo kartu su kitais joniškiečiais bajorais Vincentu Drigotu [1] [2] </ref>, Ignu Šileika, Ignu Jacevičiumi, Jurgiu Končevskiu, Juozapu von Goesu, Leopoldu Jablonskiu, Stanislovu Čižu, Vincentu Staškevičiumi, Ignu Leparskiu, Konstantinu Michnevičiumi, Martinjonu Žoramskiu, Kajetonu Leparskiu, Jonu Jurgiu Matavičiumi, Pranciškumi Kersnovskiu, Aleksandru Leparskiu, Juozapu Šidlausku, Petru Čižu ir kt. 1840–1846 m. kovojo už Joniškio laisvę nuo dvaro, savivaldos atgavimą, rotušės institucijos atkūrimą, valdiškos mokyklos, policijos nuovados steigimą. Valdė 58,5 ha sklypus Joniškio mieste (dab. Šiaulių Senoji, Žemaičių, Livonijos g.) ir laukų teritorijoje, nuo 1864 m. – 94 ha dydžio Medvilionių dvarą.
Palaidotas Kalnelio kapinėse.
Jo vaikai Stanislovas ir Teresė von Goesai – garsūs XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjai.[3]
Galerija redaguoti
-
Goesų valda Joniškyje, Šiaulių Senosios ir Pašvitinio g. sankryžoje. Įgyta iš pirmosios santuokos su Pervainaite, čia mirė Juozapas -
Goesų valda Joniškio miesto laukų teritorijoje (dabar Sabačiūnų kaimas). Įgyta iš pirmosios santuokos su Pervainaite. Senasis kelias Šiaulių link -
Goesų valda Joniškio miesto laukų teritorijoje, atitekusi Antanui Gravrogkui, alėja į sodybą -
Goesų valda Joniškio miesto laukų teritorijoje (dabar Sabačiūnų kaimas) -
Goesų valda Joniškio miesto laukų teritorijoje (dabar Sabačiūnų kaimas) -
Medvilionių bajorkaimis įsigytas 1864 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vasiliauskas E., Senos joniškiečių Drigotų šeimos valda, Sidabrė [Joniškio r.], 2015-12-16, p. 4.
- ↑ VIRTUALI PARODA „JONIŠKIO MIESTO BAJORŲ HERBAI 1840–1845 M.“ (BAJORAI KOVOJĘ UŽ SAVIVALDOS ATGAVIMĄ) Archyvuota kopija 2016-08-08 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Loreta RIPSKYTĖ, Medvilionių Goesai – europinio lygio elito giminės atstovai, Sidabrė, 2016 m. sausio 27 d., p. 4.