Manvydai
| Manvydai | |
|---|---|
 | |
| Kilmė | Gediminaičiai |
| Pradininkas | Mantvydas |
| Titulas | Kunigaikštis |
| Laikotarpis | XIV a.-1505 m. |
| Šalys | LDK |
| Dvarai | Žiupronys |
Manvydai (lenk. Monwid, Montywid, Monwidowicz, Montwidt, Montwiło, Monwidowicz) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų, kunigaikščių Gediminaičių giminė, gyvavusi XIV–XVI a. Po 1413 m. Horodlės sutarties giminei suteiktas lenkų bajorų Spicimirskių herbas „Lelija“.
DvaraiKeisti
Giminės pagrindinis dvaras buvo Žiupronys, į rytus nuo Ašmenos.[1]
Žymiausi atstovaiKeisti
Galimas giminės pradininkas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino jauniausias sūnus Mantvydas, nes apie jo tiesioginius palikuonis žinių neišliko. Tačiau kiti Manvydai vadinami gediminaičiais.
- Albertas Vaitiekus Manvydas (m. 1423 m.), pirmasis Vilniaus vaivada.
- Jonas Manvydas (m. 1458 m.), Trakų vaivada, Vilniaus vaivada.
- Sofija Ona Manvydaitė, Mikalojaus Radvilaičio žmona, jos vaikai Mikalojus Radvila II, Jonas Radvila II, Ona Radvilaitė, Vaitiekus Radvila, Jurgis Radvila I.
Tiesiogiai giminė baigėsi 1505 m., tačiau giminės herbą tęsė Tiškevičiai.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Manvydai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 233 psl.