Mantvydas
Gediminaičiai
Gediminaičių stulpai
Gediminaičių stulpai
Gimė prieš 1300 arba apie 1314 m.
Mirė apie 1342 m. arba 1348 m. vasario 2 d.
Tėvas Gediminas

Mantvydas[1][2], arba Manvydas[3] (prieš 1300 arba tarp 1313 ir 1315 m. – ~1342 arba 1348 m. vasario 2) – lietuvių kunigaikštis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vyriausias (pagal Naugardo IV metraštį − jauniausias) sūnus, kunigaikščių Narimanto, Algirdo, Jaunučio, Kęstučio, Karijoto ir Liubarto brolis (T. Baranauskas ir kai kurie kt. istorikai spėja, kad Mantvydas buvo Gedimino ir jo hipotetinės pirmosios žmonos sūnus; pasak S. Rouvelo, ta spėjama pirmoji Gedimino žmona tikriausiai buvusi pagonybės išpažinėja).

Iš Lietuvos metraščių ir kronikų žinoma, kad Gediminas Mantvydui buvo pavedęs (galbūt, ne vienu metu) valdyti Kernavę (arba Karačevą) ir Slanimą[4]. Jokių kitų žinių apie Mantvydą viduramžiais rašytuose šaltiniuose nėra.

Mantvydo mirties metai nežinomi, tačiau dažniausiai teigiama, kad jis turėjo mirti netrukus po to, kai apie 1341 m. pabaigą didžiuoju kunigaikščiu tapo Jaunutis, t. y. Gedimino ir jo hipotetinės antrosios žmonos sūnus; dalis istorikų spėja, kad Mantvydas kartu su broliu Narimantu žuvo Strėvos mūšyje (1348 m. vasario 2 d.; pasak ano meto kronikininko Motiejaus Nojenburgiečio, šiame mūšyje žuvo du Lietuvos valdovo broliai)[5].

Nuo XV a. pab. (?) Mantvydo palikuonimis save laikė didikai Manvydai.

Išnašos

redaguoti
  1. Lietuvos metraštis, Vilnius, 1971.
  2. Metraščiai ir kunigaikščių laiškai, Vilnius, 1996.
  3. Manvydas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-01-16. Nuoroda tikrinta 2024-07-27.
  4. Manvydas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 688
  5. T. Baranauskas. Strėvos mūšis: pralaimėjimas, nepalaužęs Lietuvos, Alkas.lt, 2020-02-02. Nuoroda tikrinta 2024-07-27.

Nuorodos

redaguoti