Malūnininko bokštas

Malūnininko bokštas
Malūnininko bokštas multifunkcinio „Bokšto“ fone
Malūnininko bokštas
Koordinatės	54°53′47.47″ š. pl. 23°54′17.6″ r. ilg.
Vieta	Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija	Centro seniūnija
Naudotas	nuo XVII a.
Tirtas	1965, 1979, 1982, 1997 m.
Registro Nr.	G239K1, 25768

Malūnininko bokštas – mūrinis gynybinis bokštas, esantis Kaune, Kęstučio g. 82, ties I. Kanto ir Kęstučio g. sankirta, Muzikinio teatro sodelio pietvakariniame pakraštyje. Kauno miesto gynybinės sienos objektas.

Malūnininko bokštas paskelbtas istorijos paminklu, 2001 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą (unik. kodas 25768). Priklauso kompleksui „Kauno miesto gynybinių įtvirtinimų liekanos“ (unik. kodas 817).

Istorija

Gynybinės sienos ruožas su dviem cilindriniais bokštais vaizduojamas daugumoje XVIII–XIX a. miesto ir 177–ojo kvartalo planų. Ši miesto gynybinė dalis vadinta "Totorių vartai" arba "Skitų vartai," nes už sienos driekėsi totorių gyvenamas kvartalas. Pietinis bokštas ir sienos dalis stovi iki šiol. Jos šiaurinė dalis ir antrasis bokštas nugriauti 1893 m., statant gubernijos pašto-telegrafo kontorą. Dar 1903 m. istorikas Konstantinas Gukovskis minėjo, kad „... kitas visai toks pat bokštas stovėjo ties miesto sodo riba ir buvo nugriautas prieš dešimt metų...”. Istorinių šaltinių duomenimis, siena su bokštais pastatyta XVII a. pradžioje (1610–1625 m.).

XIX a. Malūnininko bokštas vis dar stovėjo neremontuotas, be stogo, yrančiomis sienomis. Norėdama išsaugoti istorinį paveldą, Miesto dūma sprendė šio objekto likimą. Šalia esančio sklypo savininkui bajorui P. Tomaševskiui buvo pasiūlyta šį statinį globoti ir tvarkyti nekeičiant jo išvaizdos. Tuomet P. Tomaševskis čia įrengė dirbtuvėlę.

Metams bėgant, bokšto paskirtis keitėsi, tačiau išvaizda išliko autentiška. Pertvarkyti I. Kanto gatvės užstatymą ir eksponuoti gynybinės sienos likučius su restauruotu Malūnininko bokštu buvo numatyta dar 1977 m. parengtame Kauno centro detaliajame plane (arch. Alvydas Steponavičius, Jurgis Zagorskas). Tada nugriovus kelis namus buvo atlaisvintas sklypas. 1997 m. jis išnuomotas verslininkams.

2013 m. bokšte atsidarė baras „Malūnininko bokštelis“.

Tyrimai

Bokštas iš Kęstučio gatvės. Už jo – trumpas miesto sienos fragmentas

Ankstyviausi yra 1965 m. daryti gretimo 177–ojo kvartalo (su buvusiomis miesto kapinėmis, o dabar miesto sodu) tyrimai, atlikti rengiant miesto sienos bokšto konservavimo projektą. 1979 m. nedidelėmis perkasomis buvo tyrinėta išlikusi įtvirtinimų dalis. Papildomų duomenų gauta atliekant 1982 m. tyrimus prie Muzikinio teatro. 1997 m. tyrinėta pradedant pastato Laisvės al. 93 kapitalinį remontą ir rekonstrukciją.

Architektūra

Bokštas stovi gynybinės sienos bukame kampe, kurį sudaro dvi išlikusios sienos atkarpos – 2 m ilgio iš pietų ir 43 m ilgio iš šiaurės nuo bokšto. Bokštą dengia kūgio formos stogas su medine danga. Jo smailėje įtaisyta vėtrungė su miesto simboliu stumbru. Statinys dviejų aukštų, apvalus, netaisyklingo apskrito plano, raudonų plytų mūro. Plytos su išilginėmis braukomis, renesansinio rišimo. Įėjimas į bokštą įrengtas pirmame aukšte iš šiaurės vakarų pusės. Į antrą aukštą veda mediniai laiptai.

Antrajame aukšte įrengta 17 šaudymo angų. Jos beveik tolygiai išdėstytos visu aukšto perimetru. Šaudymo angos profilis - dvigubo piltuvo formos, platėjantis į išorę ir į vidų. Angos plotis sienos viduryje 15 cm, aukštis - 46-48 cm, fasade angos plotis 44-45 cm, aukštis - 61 cm, viduje plotis 45-60 cm, aukštis - 46-48 cm. Trys šaudymo angos nežymiai platesnės.

Durys antrame aukšte turėjo vesti į gynybinės sienos šaulių galeriją. Bokšte buvusi trečia tarpaukštinė patalpa nerestauruota. Ši patalpa buvo tarp pirmo ir antro aukšto, be angų, 164 cm aukščio, perdengta penkiomis stačiakampio profilio sijomis, virš jų storlentėmis. Ši patalpa buvo naudojama statinėms su paraku ir kulkoms laikyti. Šaunamieji ginklai buvo sandėliuojami bokšto pirmajame aukšte.

Bokšto skersmuo išorėje - 7,33 m, viduje - 5,67 m, aukštis iki stogo - 9 m.

Analizuodama bokštą architektė Dalija Zareckienė (g. 1933 m.) nurodo, jog į jį veda vienerios durys. Bokšto statybinė medžiaga – raudonos plytos ir apačioje vakarinėje bokšto dalyje matomi stambūs akmenys. Grindis atstojo statybinis laužas. Stogas, kitaip nei dabartinis, tikriausiai buvo dengtas lentelėmis arba šiaudais. Autorė pabrėžia, jog bokštas nebuvo iki galo įrengtas ir vargu ar panaudotas.

Santykis su naujuoju „Bokštu“

Šalia gynybinio bokšto iškilęs Gintauto Natkevičiaus suprojektuotas multifunkcinis pastatas „Bokštas“ (2008 m.), tapęs savotišku riboženkliu, skiriančiu senamiestį ir naujamiestį. Iki tol sklypas su senovinių statinių liekanomis buvo apleistas.

Priekaištų „Bokšto“ architektas ir užsakovas yra sulaukę dėl to, kad tai drastiškos architektūros pastatas istorinėje aplinkoje, be to, užgožia miesto sienos fragmentą ir bokštelį. Architekto G. Natkevičiaus teigimu, stikliniame pastato fasade atsispindintis bokštelis geriau apžiūrimas. Santykis su greta esančia gynybinės sienos dalimi – kolegiškas. „Bokšto“ dalis, kuri yra it gynybinio bokšto fonas, suprojektuota be aliuminio tinklo: lygi stiklo siena – fonas paryškinti paveldo objektui. Iš tam tikrų taškų žiūrint, stiklinė plokštuma atspindi gynybinį bokštą, ir jis tarsi tampa „Bokšto“ savasties dalimi.

Literatūra

• Jurgis Oksas, Raimonda Rickevičienė. Architektūros paminklas Kaune – bokštas su miesto sienos liekanomis. Istoriniai tyrimai. Kaunas. 1987

Nuorodos

• Atgims senoji Kauno miesto siena ir Malūnininko bokštas (miestai.net)
• Kauno miesto siena ir Malūnininko bokštas (wikimapia.org)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.