Pesto padažas
Pesto padažas – padažas pradėtas gaminti Genujoje, Ligūrijoje, šiaurės vakarų Italijoje.[1] Pirmąkart pasirodė 1860 m. Giovan Battista Ratto kulinarinėje knygoje „Genujos virtuvė“.[1][2] Į jo sudėtį įeina trinti česnakai, kedrinės pinijos, baziliko lapai, parmezano ir pekorino kietieji sūriai, jūros druska, alyvuogių aliejus.[3]
Pesto veikiausiai kilo iš moretumo padažo, kuris gamintas dar Senovės Romoje. Pastarojo sudėtyje buvo sūrio, česnakų bei prieskoninių žolelių.[1] Viduramžiais apylinkėse atsirado pesto pirmtakas agliata, graikinių riešutų bei česnakų padažas.[1] Vėliau, XVII a., italai, gamindami šį padažą, vietoj graikinių riešutų naudojo Ligūrijos apylinkėse augančius kedro riešutus ir bazilikus, tačiau iš pradžių jame vyravo aštrus česnakų prieskonis, būdingas Persijos ir Arabijos pusiasalio gyventojų virtuvėms.[1] Česnaką vertino ir Genujos jūreiviai, naudojo jį kaip vaistą nuo visų ligų. Pesto išpopuliarėjo visame pasaulyje merkantilizmo bei jūreivių ir išeivių į Lotynų Ameriką dėka.[1]
Pesto pavadinimas kilo nuo jo gamybai naudojamų įrankių pavadinimo, kuriais padažo ingredientai yra sutrinami akmeninėje grūstuvėje (it. mortaio) su mediniu koteliu (it. pestello). Taip pat nuo jo paruošimo būdo – trynimo (it. pestare).[1][2]
Be tradicinio pesto padažo, yra ir nemažai jo atmainų. Sicilietiškame pesto vietoj bazilikų naudojami pomidorai, o kedro riešutai pakeičiami migdolais. Aitrusis Kalabrijos pesto gaminamas iš keptų paprikų bei juodųjų pipirų.[2]
-
Pasta su pesto padažu -
Batonas įdarytas pesto padažu -
Sicilietiškas pesto
.jpg)
Išnašos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 „Pesto Genovese: an Ageless Benchmark of Great Italian Cuisine“. Nuoroda tikrinta 11 October 2011.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Piulskienė, Edita (2014-05-30). „Itališkas žaliasis pesto: kaip gaminti ir su kuo valgyti“. hdlife.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- ↑ Campionato Mondiale Pesto al Mortaio. „Pesto's official recipe“. Suarchyvuotas originalas 18 October 2011. Nuoroda tikrinta 10 August 2011.