Maglemozės kultūra
Maglemozės kultūra (apie 9000–5000 m. pr. m. e.[1]) – seniausia Šiaurės Europos archeologinė kultūra.
| Maglemozės kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Skandinavija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija | |||||
| Ist. regionas | šiaurės Europa | |||||
| Amžius | Mezolitas | |||||
| Lokalūs variantai | Star-karas, Dufenzės kultūra, Komornicos kultūra | |||||
Sąvoka 1912 m. įvesta danų archeologo Georg L. Sarauw, kuris nuo 1900 m. vakarinėje Zelandijos saloje pakrantėje (Danija) vykdė archeologinius kasinėjimus durpyne Magle Mose (dan. didžioji pelkė). Per vėlesnį šimtmetį daug panašių gyvenviečių buvo rasta ir ištirta nuo Anglijos iki Lenkijos ir nuo Skonės Švedijoje iki Prancūzijos šiaurės.
Arealas
redaguotiMaglemozės kultūra išstūmė vėlyvojo paleolito Arensburgo kultūrą ir buvo paplitusi Šiaurės ir Vakarų Europoje - Anglijoje, šiaurės Vokietijoje, Danijoje, Pietų Švedijoje ir Baltijos šalyse (Kundos kultūra), t. p. Lenkijoje. Pagal mikrolitiniu būdu pagamintus dirbinius Maglemozės kultūra skirstoma į 5 laikotarpius: pirmasis – preborealio, kiti keturi – borealio.
Lietuvos teritorija buvo ryčiausia šalis, patyrusi Maglemozės poveikį. Lietuvoje yra šie Maglemozės kultūros paminklai:
- Varėnos rajono savivaldybė: Maksimonių gyvenvietė – 4, Girežerio gyvenvietė – 3, Kabelių gyvenvietė – 23
- Telšių rajono savivaldybė: Janapolės gyvenvietė, Vilkaviškio gyvenvietė.
Atskirose Maglemozės poveikio zonose išsivystė lokalios mezolitinės kultūros: Nemuno kultūra, Kundos kultūra ir kt. Danijoje ir šiaurės Vokietijoje ją pakeitė Kongemozės kultūra.
Kultūra
redaguotiPreborealio laikotarpiui priskiriami lanceto formos mikrolitai, kurių nusklembtoji pusė retušuota, vėlesniems – netaisyklingi trikampio ir lygiašonio trikampio formos mikrolitai ir titnaginiai kirviai, rėžtukai, gremžtukai. Naudoti specialūs skaldytiniai siauroms ir ilgoms skeltėms atskelti. Ypač gausiai naudoti kaulo ir rago dirbiniai: žeberklai, kapliai su koto skyle, durklai, meškerių kabliukai, ietigaliai su įstatomais titnago ašmenėliais ir kiti. Dirbiniai puošti geometriniu ornamentu, tikroviškai vaizduojamomis žmonių ir gyvūnų figūromis.
Maglemosės kultūros žmonės buvo žvėrių medžiotojai, žvejai, maisto rinkėjai. Gyveno sezoninėse gyvenvietėse, pastatai siekė 4 x 6 m ploto. Mirusiuosius laidojo gulsčius, suvyniotus į beržo tošį.[2]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ "Maglemosian industry. " Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.
- ↑ Algirdas Girininkas. Maglemozės kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 13 psl.
Literatūra
redaguoti- Sarauw, G. F. L. En Stenaldersboplads i Maglemose ved Mullerup – sammenholdt med beslægtede fund. Aarbøger for nordisk Oldkyndighed og Historie. 1903.
- Skaarup J. und Grøn O.: Møllegabet II – A Submerged Mesolithic Settlement in Southern Denmark
- Grøn, Ole. The Maglemose culture: the reconstruction of the social organization of a mesolithic culture in Northern Europe. Oxford, BAR (International series), 1995, No. 616.