Skonė

Skonė (šved. Skåne) arba Skania – labiausiai į pietus nutolusi Švedijos grafystė. Jos teritorija beveik sutampa su to paties pavadinimo tradicine provincija, kuri yra pietinėje Jetalando žemės ir Skandinavijos pusiasalio dalyje.

Skonė
šved. Skåne

Valstybė

Švedija

Administracinis centras

Malmė

Komunos

30

Gyventojų

1 159 397

Plotas

11 027 km²

Tankumas

105 žm./km²

Tinklalapis

skane.se

Vikiteka

SkonėVikiteka

Ribojasi su Blekinge, Smolandu ir Halandu bei Eresundo sąsiauriu su Danija. Plotas 11 027 km² (3 % Švedijos ploto), 1 159 397 gyventojai (13 % Švedijos gyventojų) (2006 m.) 105,1 gyv./km². Administraciniai centrai Kristianstadas ir Malmė.

Skonė pasižymi švelniu klimatu. Provincijos gyventojai kalba, kultūra ir fiziškai šiek tiek skiriasi nuo likusios Švedijos dalies gyventojų.

Istorija redaguoti

Švedijos-Suomijos provincija: Skåne

Šalis	Švedija
Herbas
Tautos
Miestai	Malmo

Skonės lėnas sutampa su istorine Skonės provincija (šved. landscap) – kultūriniu Skandinavijos regionu, kuris pasižymi savita etnine kultūra ir turi atskirą tapatybę. Kartu su Blekinge, Halandu ir Bornholmu Skonė yra viena iš keturių sudėtinių Skonelando (lot. Terra Scania) žemės dalių.

Kaip ir visas Skonelandas, iki XVII a. Skonės provincija buvo Danijos karalystės dalis. Čia buvo taikoma savita Skonelando teisinė sistema, taikyta Danijos administracinė sistema. Danijos karalius Svenas II Estridsenas Dalbiu miestelyje net buvo įsteigęs savo sostinę.

Tik po 1658 m. Roskildės sutarties visas Skonelandas (4 sudėtinės dalys) atiteko Švedijos karūnai. 1660 m. po įvykusio sukilimo Bornholmo sala sugrįžo Danijos valdžion. 1669–1679 m. Skonės karo metu žemes vėl buvo užėmę danai, ir tik įsikišus Prancūzijai jos grįžo Švedijai.

1660 m. kitų Švedijos provincijų pavyzdžiu, herbo iki tol neturėjusiai Skonei buvo sukurtas herbas (tam kaip pagrindu paimtas Malmo miesto herbas). Nors tuo metu Švedijoje jau diegta lėnų sistema ir istorinės provincijos buvo naikinamos, Skonę kaip atskirą vienetą valdė karaliaus skiriamas generalgubernatorius ir iki 1719 m. kraštas turėjo ypatingą statusą. Jis buvo priskirtas Jotalando žemei. Tik nuo 1719 m. ji padalinta į du atskirus lėnus: ją sudarė Kristianstado ir Malmohuso lėnai. Nepaisant to, provincijos kultūrinė tapatybė buvo išlaikyta, 1902 m. provincijai sukurta vėliava.

Nuo 1997 m. sausio 1 d. Kristianstado ir Malmohuso lėnai sujungtos į vieną Skonės lėną, taip atkuriant istorinės provincijos teritoriją kaip administracinį vienetą. Lėno herbas sukurtas senojo provincijos herbo pavyzdžiu, o 1999 m. įteisinta vėliava.

Skonės taryba redaguoti

Skonės regiono taryba arba regiono parlamentas yra svarbiausia politinė provincijos institucija, kontroliuojanti valstybės skiriamo gubernatoriaus ir jo administracijos veiklą visuomenės sveikatos apsaugos, viešojo transporto ir regiono plėtros srityse.

Taryba įsteigta 1999 m. sausio 1 d. Pirmoji taryba posėdžiavo Malmėje, 2006 m. išrinkta taryba posėdžiauja Kristianstade. Artimiausi tarybos rinkimai įvyks 2010 m. trečiąjį rugsėjo šeštadienį. Tarybos pirmininkas nuo 2006 m. yra Jerkeris Svansteinas.

Tarybą sudaro 149 nariai, atstovaujantys partijas:

Sverigedemokraterna 10

Moderata samlingspartiet 43

Kristdemokraterna 7

Folkpartiet liberalerna 13

Centerpartiet 9

Miljöpartiet de Gröna 7

Socialdemokraterna 53

Vänsterpartiet 7

Savivaldybės redaguoti

Skonės savivaldybės

Skonės provincijoje yra 30 savivaldybių, iš kurių didžiausios:

Kitos savivaldybės:

Miestai redaguoti

Tai vienas tankiausiai apgyvendintų regionų visoje Švedijoje. Apie 90 %Skonės gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi Skonės miestai yra:

Esliovas (Eslöv) (miesto teisės suteiktos: 1911 m.)
Falsterbo (apie 1200 metus)
Helsingborgas (1085 m.)
Hesleholmas (Hässleholm) (1914 m.)
Hioganas (Höganäs) (1936 m.)
Kristianstadas (1622 m.)
Landskrona (1413 m.)
Lundas (apie 990 m.)
Malmė (apie 1250 m.)
Simrishamnas (apie 1300 m.)
Skanioras (Skanör) (apie 1200 m.)
Treleborgas (Trelleborg) (apie 1200 m.)
Jistadas (Ystad) (apie 1200 m.)
Engelholmas (Ängelholm) (1516 m.)

Transportas redaguoti

Skonę ir Daniją jungia didžiausias Europoje Eresundo tiltas, kuriuo nutiestas geležinkelis ir automobilių kelias provinciją pavertė daugelio transporto magistralių pradžia. Malmės uostas yra didžiausias pietų Švedijos uostas.

Žymūs žmonės redaguoti

Skonėje gimė:

Mari Fredrikson, grupės Roxette solistė,
Peras Albinas Hansonas, 1932–1946 m. Švedijos ministras pirmininkas,
Zlatanas Ibrahimovičius, futbolininkas,
Henrikas Larsonas, futbolininkas,
Maksas fon Ziudovas, aktorius.

Nuorodos redaguoti

Turizmas Skonėje Archyvuota kopija 2010-09-04 iš Wayback Machine projekto.
Skonės regiono taryba
Skonė