Plynaukštė
Plynaukštė – plokščia arba banguota aukštuma, dažniausiai iki 500 m absoliučiojo aukščio. Geotektoniniu atžvilgiu plynaukštės skirstomos į platformų klodines (plokštėse) ir cokolines (skyduose).
Plynaukštės dažnos neseniai tektoniškai iškilusiose platformų dalyse, dar išlaikiusiose plokščią pirminį (akumuliacinį arba denudacinį) paviršių.
Ledynų akumuliacinio reljefo srityse plynaukštėmis tapo aukštumų pakraščiai, kurie gana ilgai išbuvo apsemti prieledyninių marių ir neteko kalvotumo (pvz., Lietuvoje – Vakarų Žemaičių, Rytų Žemaičių, Nemuno vidurupio, Neries žemupio plynaukštės).[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Plynaukštė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris58 psl.