Lurestanas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite Lorestano provincija

Lorestanas arba Luristanas (pers. لرستان = Lorestān, lūrų kalba: Loressu) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje, apgyvendintas daugausia lūrų, bachtiarų etninių grupių, kalbančių įvairiais lūrų kalbos dialektais. Manoma, kad visame regione gyvena apie 2,6 mln. lūrų.

Didžiojo Irano regionas Lorestanas لرستان
Šalis	vakarų Iranas
Tautos	lūrai
Kalba	lūrų kalba
Valstybės	Choršidi (1155 m.-XVII a. pr.) Hazaraspidai (1148-1424)
Miestai	Choramabadas, Borudžerdas, Dorudas, Izehas, Jasudžas
Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Istorinis Lorestanas nesutampa su dabartine Lorestano provincija. Ji sudaro tik šiaurinę regiono dalį. Be jos Lorestanas apima ir gretimą rytų Chuzestaną, Čaharmahal ir Bachtiari, Kohgilujeho ir Bojer-Ahmado provincijas.

Geografija

Lorestanas geografiškai sutampa su Zagroso kalnais, kurie driekiasi Irano vakariniu pakraščiu ir atskiria Irano kalnyną nuo Mesopotamijos žemumų vakaruose. Tai – pailgas ruožas, šiaurėje, ties Kermanšachu pereinantis į Kurdistaną, o pietuose – į Farsą. Į vakarus nuo jo yra Chuzestano žemumos, o į rytus – Persijos Irakas.

Tai – labai kalnuotas kraštas, kur kai kurie kalnai siekia aukščiau sniego ribos. Aukščiausias kalnas regione yra Zard-Kuh, siekiantis 4,548 m aukščio. Tarp aukštų kalnų grandinių įsiterpę upių drėkinami slėniai. Svarbiausios regiono upės – Zajanderudas, Karunas ir kitos.

Istorija

Senovės Lorestano bronzos dirbinys, apie 1000 m. pr. m. e.

Lorestanas yra vienas seniausiai įvairiais pavadinimais minimų Didžiojo Irano regionų. Per visą istoriją gretimoms tautoms, gyvenančioms vakarinėse derlingose žemumose, jis buvo žinomas kaip laukinių grėsmingų kalniečių kraštas. Šie kalniečiai ne kartą per istoriją užpuldavo Mesopotamiją. Vieni žymiausių tarp jų buvo Kasitai, II tūkst. pr. m. e. užvaldę Babiloniją.

I tūkst. pr. m. e. šį regioną valdė įvairios iranėnų dinastijos: Medų imperija, Achemenidų imperija. Per šį laikotarpį senieji vietos gyventojai (kasitai) buvo asimiliuoti, o kalnynas buvo iranizuotas: čia izoliuotose kalnų slėniuose ėmė formuotis lūrai ir kitos iranėnų gentys. Dar vėliau regioną valdė Seleukidai, Aršakidai, Sasanidai.

VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, lūrai buvo islamizuoti, X a. regione įsitvirtino Bujidai. Nuo XI a. 100 metų valdė Seldžiukai.

Silpstant Seldžiukų imperijai, ji ėmė byrėti į atskiras valdas, vadinamuosius atabegatus. Tuo metu kalniečiai lūrai pirmą kartą istorijoje sukūrė nepriklausomas valstybes. Tai buvo dvi valstybės: nedidelėje šiaurinio Lorestano teritorijoje susiformavo Mažasis Lorestanas (Lur-e-Kuchik), valdomas Choršidi dinastijos (1155 m.-XVII a. pradžia), o likusiame Lorestane susiformavo Didysis Lorestanas (Lur-e-Bozourg), valdomas Hazaraspidų dinastijos (1148–1424), su sostine Malamiru. Tai buvo didžiausias Lorestano istorijos suklestėjimas. Lūrų valstybės sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę ar autonomiją per Ilchanidų, Muzafaridų ir Timūridų laikotarpius.

1424 m. Timūridas Šachruchas panaikino Didįjį Lorestaną, o atokesnis Mažasis Lorestanas išlaikė savo valdovų dinastiją iki XVII a. pabaigos, kuomet Safavidas Abasas I paalino paskutinįjį Choršidį, ir regioną atidav valdyti tiurkiškos kilmės Šamlu giminei vietininko teisėmis.

Nepaisant to, atokus kalnuotas Lorestanas išlaikė nemažai autonomijos vėlesnių Irano dinastijų laikotarpiu. Tik 1936 m. Pehlevi Reza Šachas galutinai nukariavo ir įjungė lūrus bei bachtiarus į Irano sudėtį.