Kasitai (akad. kaššū) – senovės Artimųjų Rytų tauta, labiausiai žinoma dėl to, kad po Babilono karalystės žlugimo apie 1531–1155 m. pr. m. e. valdė Babiloniją, kaip Kasitų dinastija. Jų vartota kasitų kalba yra neidentifikuotos kilmės dėl labai mažai išlikusių rašto paminklų.

Istorija redaguoti

Kasitų kilmės vieta nėra aiški, tačiau greičiausiai buvo Irano Lurestane, Zagroso kalnuose.[1][2] Yra daroma prielaida, kad Lurestane esanti Kašgano upė susijusi su kasitų etnonimu.

 
Babliono imperija valdant kasitams

Istorijos šaltiniuose minimi nuo XVIII-XVII a. pr. m. e., Hamurabio sūnaus Šamšu-ilunos 9-aisiais valdymo metais (valdė 1686–1648 m. pr. m. e.) kaip Siparo žemės ūkio darbininkai. Čia jie gyvenę atskiruose miesto kvartaluose. Maždaug po trijų kartų kasitai minimi jau kaip valdininkai, galėjo įsigyti žemės.[3] Tuo pačiu metu dalis kasitų įsitvirtino Terkos mieste netoli Mario, kur perėmė valdžią Hanos karalystėje. Tai – anksčiausia žinoma kasitų valdoma valstybė.

XVI a. pr. m. e. kasitai paėmė valdžią Babilono karalystėje. Tikslios aplinkybės, kaip kasitai užėmė Babiloniją, nėra aiškios, nes iš tuometinio „Tamsiųjų amžių“ laikotarpio neišliko tai aprašančių dokumentų. Ši jų karalystė, vadinama Karduniašu, buvo viena stabiliausių ir ilgiausiai išsilaikiusių valstybių senovės Artimųjų Rytų istorijoje. Čia kasitai perėmė vietos papročius, vartojo akadų kalbą. Apie jų kitonišką kilmę liudija jų visuomenės struktūra (klanų sistemos sureikšminimas) ir kasitiškos kilmės vardai. Atrodo, kasitai garbino savo dievus, kurių vardų sąrašai išliko. Kasitų valdymas baigėsi apie 1155 m. pr. m. e., jų valstybę užkariavus elamitams.

Po Kasitų Babilono žlugimo, kasitai, matyt, ir toliau liko gyventi Babilonijoje, nes 1025-1004 m. pr. m. e. jiems dar kartą trumpam pavyko paimti valdžią kaip Penktajai Babilono dinastijai. Vėliau juos nuvertė aramėjų kilmės dinastija.

Savo protėvynėje Irano kalnyne kasitai minimi iki pirmųjų mūsų eros amžių. Dantiraščio įrašuose užfiksuota, kad 702 m. pr. m. e. Asirijos karalius Sinacheribas nugalėjo kasitų gentis netoli Hulvano. Nuo VI a. pr. m. e. kasitai buvo minimi pavadinimu kossaei. Jų gyvenama vieta įvardijami kalnai į rytus (?) nuo Medijos, kur jie gyveno su kitomis plėšikiškomis kalnų gentimis. IV a. pr. m. e. kasitai dalyvavo Gaugamelos mūšyje Achemenidų persijos pusėje, tačiau pralaimėjo Aleksandro armijai. Vėliau Aleksandras juos sutriuškino dar kartą.

Paskutinis įrašas apie kasitus yra Ptolemėjaus aprašymas, kur jie minimi gyvenantys netoli elimėjų.

Nuorodos redaguoti

  1. Lorestan – Facts from the Encyclopedia – Yahoo! Education Archyvuota kopija 2013-02-12 iš Wayback Machine projekto.
  2. History of Iran: Iranologie.com Archyvuota kopija 2013-02-12 iš Wayback Machine projekto.
  3. Marlies Heinz, Vorderasiatische Altertumskunde. Tübingen, Günter Narr 2009, 180