Litvos lobis – XX a. pabaigoje rastas lobis Vakarų Baltarusijoje, prie Litvos kaimo Molodečno rajone. Tai vienas didžiausių monetų ir daiktų lobis, kada nors rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, svarbi Baltarusijos nacionalinė vertybė.[1]

Litvos lobio fragmentai ekspozicijoje Baltarusijos nacionaliniame muziejuje – Vytauto diržo detalės

Vytauto diržas

redaguoti

Lobio vertybė – prabangus paauksuotas sidabrinis Vytauto diržas (Пояс Вітаўта) – XIV a. pab. – XV a. pr. unikalus toreutikos (metalo dekoravimo technikos) paminklas. Litvos lobyje rastas diržas, kaip manoma, buvo Krymo valdovo Chadži-Girėjaus dovana sąjungininkui Vytautui Didžiajam. 2013 m. šis radinys buvo eksponuojamas Baltarusijos nacionaliniame muziejuje surengtoje parodoje „Скарбы Беларусi“ (liet. Baltarusijos lobiai).[2]

Nacionalinio muziejaus sukurta ekspertų komisija su specialistais iš Rusijos muziejų nustatė, kad tai diržas, pagamintas Rytų Kryme, susidedantis iš sidabrinės sagties, sidabrinio antgalio ir 11 paauksuotų sidabrinių plokštelių, puoštų juodu metalų lydiniu. Diržas priklausė turtingų pirklių ar net kunigaikščių diržų kategorijai, panašūs diržai buvo žinomi Maskvos kunigaikščių lobynuose. Tikėtina, kad diržas čia pateko kartu su dovanomis Vytautui arba jo dvariškiams, kai pastarasis Minske priėmė totorius iš pietinio valstybės pasienio. Chadži-Girėjaus sūnus chanas Menglis vėliau yra minėjęs, kad jo tėvas buvo atvykęs į svečius pas Vytautą.

Suradimo aplinkybės

redaguoti

Viso lobio ir paties Vytauto diržo radimo aplinkybės išlikusios gana mįslingomis. Mokslininkų akiratyje jis atsidūrė ne iš karto, nes vos rastas jis ėjo per prekeivių ir kolekcionierių rankas. Baltarusijos spauda apie jį pradėjo rašyti 2004 m. Jau sekančiais metais buvo nesėkmingai bandoma šį artefaktą, įvertintą 80 tūkst. JAV dol., parduoti aukcione.[3] Tačiau muziejinė ir valstybės vertybė negalėjo būti išvežta už Baltarusijos ribų.

Lobio radimo ir išgrobstymo aplinkybes, diržo radimo vietą aiškinosi baltarusių archeologai, apklausę vietos gyventojus ir atlikę archeologinius kasinėjimus. Prof. Valentinas Riabcevičius dar 1994 m. iš vieno kolekcininko buvo gavęs prašymą įvertinti jo turėtus lobio artefaktų fragmentus. Dėl vietos valdininkijoje klestinčios korupcijos vėliau pavyko Vytauto diržą įteisinti kaip privačią nuosavybę.

Litvoje kartu buvo rastas ir didžiulis Prahos grašių lobis, iš kurio 6168 monetų vėliau įsigijo Baltarusijos nacionalinio banko muziejus. Taip pat buvo aptikti ir „trūkstami diržo fragmentai“ – sidabrinės sąvaržos, kuriomis buvo sutvirtintos diržo plokštelės. Kaip tik tų sąvaržų nebuvo komplekte. Vietos apylinkių gyventojų tvirtinimu, lobyje buvo du diržai.

Šaltiniai

redaguoti

Nuorodos

redaguoti