Lietuva (Maladečina)
Kitos reikšmės – Litva.
| Lietuva blrs. Літва, rus. Литва | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Minsko sritis
|
| Rajonas | Maladečinos rajonas |
| Įkūrimo data | 800-1250 m. (paminėtas 1243 m.) |
| Gyventojų | 277 |
| Altitudė | 188 m |
| Pašto kodas | 222312 |
Lietuva (blrs. Літва, rus. Литва) – kaimas vakarinėje Baltarusijos dalyje, Maladečinos rajone, Palačionių apylinkėje. Gyvenvietė šalyje pagarsėjusi atrastu dideliu monetų ir daiktų Litvos lobiu. Kaimas įsikūręs prie kelio Maladečina–Valažinas, už 3 km nuo Palačionių, 13 km nuo Maladečinos, 28 km nuo Valažino. Kaimo trobos išsidėsčiusios abipus kelio, apie 2 km atkarpoje, šalia Beržūnos upės pelkėto slėnio.
Etimologija redaguoti
Kaimas pirmą kartą paminėtas 1243 m. Lietuvos ir Palačionių pavadinimų kilmė siejama su šiose vietose senovėje ėjusia siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Polocko kunigaikštystės.
Geležinkelis redaguoti
Šiauriniu kaimo pakraščiu praeina dvikelio geležinkelio linija Maladečina–Lyda. Iki 1941 m. tai buvo vienkelis geležinkelis. Antrąjį kelią, vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1941–1942 m. nutiesė Vokietija, kariuomenės pajėgų ir karinės technikos pervežimams į frontą. Pradžioje traukinys Maladečina–Lyda kaime nestodavo. 1990 m. Litvos kaime buvo įrengta traukinių stotelė.
Iš pietų pusės prie kaimo yra siauruko stotis. Tai durpių perkrovimo stotis, pastatyta 1955–1960 m. šalia veikusios durpių įmonės. Beržūnos slėnio pelkėje durpės buvo iškasamos iki dugno ir sandėliuojamos, po to pakraunamos į siauruko vagonus ir išvežamos. 2012 m. duomenimis, buvusio durpyno vietoje tyvuliavo ežerai ir duobės, dalis teritorijos sukultūrinta ir pritaikyta žemės ūkiui vystyti.
Archeologija redaguoti
XX a. paskutiniame dešimtmetyje vykdant kaimo pakraštyje kasimo darbus, buvo rastas lobis – senos monetos ir sidabrinis puošnus diržas, sudarytas iš ornamentais puoštų apvalių sidabrinių plokštelių.[2] Maskvos Tretjakovo galerijos meno ekspertai aukštai įvertino radinį, priskirdami jį Vytautui Didžiajam. Kaip manyta, diržą jam padovanojo Chadži-Girėjus, Krymo chanas. tuo metu buvęs LDK sąjungininku. Vertingas radinys ne kartą keitė šeimininkus, buvo bandoma nesėkmingai parduoti aukcione (įvertintas 80 tūkst. JAV dol.). Vytauto diržas pripažintas muziejine ir valstybės vertybe, kuri negali būti išvežta už Baltarusijos ribų. Radiniu domėjosi ne tik vietos teisėsauga, bet ir Lietuvos diplomatai.[3]
Žymūs žmonės redaguoti
- Konstantinas Choroševičius (Константин Иванович Хорошевич) – baltarusių dailininkas.