Atverti pagrindinį meniu
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – gramatika, vidinės nuorodos
Jei galite, sutvarkykite.

Lietuvos gamtos draugija – visuomeninė mokslinė gamtos apsaugos organizacija, veikianti Vilniuje nuo 1995 m. ir tęsianti prieškarinės Lietuvos gamtininkų draugijos (19311944 m.) ir Lietuvos gamtos apsaugos draugijos (19601991 m.) veiklą.

Turinys

IstorijaKeisti

Lietuvos gamtos apsaugos draugija įsteigta Lietuvos Mokslų akademijos prezidiumo ir Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos iniciatyva. Steigiamoji konferencija įvyko 1960 m. lapkričio 22 d. Nors draugija įkurta sovietmečiu, bet ji veikė iš esmės remdamasi J. Tumo-Vaižganto 1921 m. balandžio 6 d. įkurtos Lietuvai pagražinti draugijos, prof. Tado Ivanausko Medžių sodinimo komiteto, įkurto 1923 m., taip pat 1931 m. veikusios Lietuvos gamtininkų draugijos tradicijomis ir nuostatomis.Lietuvos gamtos apsaugos draugijos veikla 1960–1967 metų laikotarpiu nepasižymėjo aktyvumu ir masiškumu – draugijos skyriai ir būreliai dar tik kūrėsi miestuose, rajonuose, kolūkiuose, pramonės įmonėse, kultūros – švietimo įstaigose, neturėjo nė vieno etatinio darbuotojo, galinčio nuolat atlikti organizacinį bei koordinacinį darbą. Iš esmės draugijos veikla pasikeitė po 1967 metų, kai draugijos antrojoje konferencijoje Respublikinės tarybos pirmininku (pakartotinai) išrenkamas Botanikos instituto direktorius dr. Karolis Jankevičius, o jo pavaduotoju (etatiniu) – žurnalistas Juozas Stasinas, nuo 1963 metų dirbęs Gamtos apsaugos komitete vyr. inspektoriumi gamtos apsaugos propagandai ir, pirmininko Viktoro Bergo pavedimu, kuravęs besikuriančios Gamtos apsaugos draugijos veiklą.

1960–1991 metų laikotarpiu, iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos gamtos apsaugos draugijos skyriai veikė visuose šalies miestuose ir rajonuose bei vienijo apie 430 tūkst. narių, susibūrusių 4500 pirminių organizacijų. Draugijos struktūroje veikė 15 mokslinių-metodinių komisijų: Vandens apsaugos ir racionalaus naudojimo, Oro apsaugos, Miškų ir augalų apsaugos bei rekreacijos, Dirvų apsaugos ir racionalaus naudojimo, Kraštovaizdžio architektūros (parkotvarka), Kraštovaizdžio apsaugos ir jo formavimo, Geologinių ir archeologinių paminklų apsaugos, Faunos apsaugos ir racionalaus naudojimo, Gamtinės aplinkos sanitarijos ir kovos su triukšmu, Teisinių ir ekonominių gamtosaugos problemų, Gamtosaugos visuomeninės kontrolės, Propagandos, Darbo su jaunaisiais draugijos nariais, Darbo su aukštosiomis, spec. vidurinėmis ir profesinėmis technikos mokyklomis ir kt.Plačią veiklą visuomenės ekologinio švietimo srityje vykdė Gamtos apsaugos liaudies universitetas, įkurtas prie Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Respublikinės tarybos ir draugijos miestų, rajonų skyrių. Gamtos apsaugos liaudies universitetui vadovavo Lietuvos Mokslų Akademijos akademikas-sekretorius Leonardas Kairiūkštis. Draugijai priklausė vienas populiariausių žurnalų „Mūsų gamta“. Žurnalas leistas 1964–1996 m., jo vyriausiuoju redaktoriumi visą šį laikotarpį dirbo rašytojas ir žurnalistas Rimantas Budrys, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju - Julius Geležauskas, atsakinguoju sekretoriumi Vytautas Klovas, skyrių redaktoriais - Zenonas Butkevičius, Sigitas Geda, Ona Pempienė, meniniu redaktoriumi - Antanas Kazakauskas.

Žurnalo redakcinę kolegiją sudarė: Vaidotas Antanaitis, Viktoras Bergas, Vytautas Gudelis, Česlovas Kudaba, Antanas Stancevičius, Juozas Stasinas, Kazys Šešelgis ir kt.

Lietuvos gamtos apsaugos draugija kasmet rengė mokslines- praktines konferencijas,pavyzdžiui,"Melioracija ir kraštovaizdis", Chemija ir gamtosauga","Mokykla ir gamtosauga", seminarus poilsiaviečių prie vandens telkinių įrengimo, gamtosaugos kolektyviniuose soduose, gamybinių ir gyvenamųjų teritorijų tvarkymo ir kitais klausimais. Draugijos respublikinė taryba, skyriai ir pirminės organizacijos rūpinosi gamtos paminklų apsauga, organizavo aplinkos tvarkymo, želdinimo talkas ir projektų rengimo darbus, skelbė laikraščių, žurnalų, televizijos ir radijo laidų konkursus gamtosaugos tema, poilsiaviečių apžiūras, leido literatūrą, dalyvavo televizijos ir radijo laidose, gamtos apsaugos konkursus tarp mokyklų, rengė ir leido literatūrą. Išleistos knygos: „Kol nevėlu…“ (1970 m.), „Gamta ir žmogus“ (1972 m.), mokymo vadovėlį „Gamtos apsauga“, normatyvinių aktų rinkinį „Gamtos apsauga“ (abu 1976 m.), mokslinių straipsnių rinkinius „Žemė brangiausias turtas“, „Gamtos apsauga ir mokykla“, „Melioracija ir kraštovaizdis“, „Chemija ir gamtos apsauga“, proginį leidinį 1991 m. „25 visuomeninės gamtosaugos metai“, Antano Tauro knygas: "Landšafto architektūra kaime", "Grožis mūsų kaime", "Menas gamtoje" ir kt. Visuomenė ypač vertino įtaigių spalvotų plakatų ir foto parodų gamtine tematika komplektus.

Penktajame Lietuvos gamtos apsaugos draugijos suvažiavime, įvykusiame 1991 m. Šiauliuose, pakeistas draugijos pavadinimas. Nepriklausomoje Lietuvoje jai suteiktas Lietuvos gamtos draugijos vardas. Šiame suvažiavime išrinkta Centro valdyba, jos pirmininku – akademikas Alfonsas Merkys, vyriausiuoju koordinatoriumi (pakartotinai) – Juozas Stasinas.

VeiklaKeisti

Šiandieninė Lietuvos gamtos draugija vienija aukštųjų mokyklų ir joms priklausančių institutų, Lietuvos mokslų akademijos ir kitų institucijų darbuotojus bei studentus. Veikia Trakų, Kauno, Mosėdžio ir kt. bendrijos. Draugijoje – 1631 narys (2006 m.). Draugija rengia konferencijas, simpoziumus, paskaitas, parodas, leidžia leidinius. Tikslas – ugdyti žmonių dorovę, aplinkosauginę sąmonę ir kultūrą, dalyvauti ekologinėse ekspertizėse, saugoti, remti ir skatinti gamtotyros, gamtonaudos ir gamtosaugos veiklą.[1]

PirmininkaiKeisti

LiteratūraKeisti

  • Karolis Jankevičius, Juozas Stasinas, Lietuvos apinkosaugos raida, ABO leidykla, 2000 m.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Algirdas GaigalasLietuvos gamtos draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 220 psl.