Jakutskas
Jakùtskas (rus. Якутск; jak. Дьокуускай) – miestas Rusijoje, Rytų Sibire, upių uostas Lenos kairiajame krante; Jakutijos Respublikos sostinė ir svarbiausias miestas. 215,1 tūkst. gyventojų (2007 m.). Meras – Ilja Michalčiukas (Илья Филиппович Михальчук).
Jakutskas Якутск | |
---|---|
Ordžonikidzės aikštė su viešbučiu „Sterch” (dešinėje) ir Sachos akademiniu P. A. Ojunskio teatru | |
Laiko juosta: (UTC+10) | |
Valstybė | Rusija |
Respublika | Jakutija |
Įkūrimo data | 1632 m. |
Gyventojų | 355 443 |
Plotas | 122 km² |
Tankumas | 2 913 žm./km² |
Tinklalapis | [1] |
Vikiteka | Jakutskas |
1891 m. mieste buvo užregistruota žemiausia Žemėje oro temperatūra -64,4°C[2].
Istorija
redaguoti1632 m. spalio 5 d. (pagal tuo metu Rusijos Imperijoje galiojusį Julijaus kalendorių – rugsėjo 25 d.) kazokai įkūrė fortą Lenos pakrantėje (70 km į šiaurę nuo dabartinės vietos), todėl ši diena laikoma oficiali miesto įkūrimo data. 1638 m. fortas tapo naujai suformuotos Jakutijos vaivadijos centru. 1643 m. fortas buvo perkeltas į dabartinę vietą – Tuimados slėnį, ir pavadintas Jakutsku. 1822 m. gavo srities miesto statusą. Tik XIX a. pab. tapo svarbiu miestu. Sovietmečiu tapo pramoniniu centru, į miestą buvo vežami tremtiniai ir darbininkai. 1956 m. Jakutske įkurtas universitetas (Rusijos Mokslų akademijos filialas). Be to, yra Jakutijos universitetas, institutas ir akademija.
Ekonomika
redaguotiLengvoji, maisto, statybinių medžiagų pramonė. Medienos apdirbimas. Laivų remontas. Intensyvi laivyba Lenos upe. Elektros energija miestą aprūpina netoliese esanti šiluminė elektrinė. Automobilių keliais Jakutskas sujungtas su Magadanu, Baikalo-Amūro ir Transsibiro geležinkeliais. Tarptautinis oro uostas. Miestas turi daug kasybos įmonių, tarp jų ir ALROSA, kurios deimantų kasyklos Jakutijos teritorijoje yra maždaug 20 % pasaulio šiurkštaus deimanto produkcijos. Jakutskas transporto centras, Jakutske yra odų ir plytų gamykla, lentpjūvė. Jakutskas buvo įsteigtas 1632 m. kaip kazokų fortas, bet neišaugo į miestą iki tol, kol nebuvo atrasti dideli klodai aukso ir kitų naudingų mineralų XIX a. pabaigoje. Šios atsargos buvo plačiai plėtotos industrializacijos metu kai valdė Stalinas ir spartus priverstinių stovyklų augimas Sibire taip pat paskatino Jakutsko plėtimąsį.
Geografija ir klimatas
redaguotiMiestas įsikūręs ant amžino įšalo, todėl pastatai pastatyti ant polių. Jakutske itin dideli metinės temperatūros skirtumai: nuo -40 °C žiemą, iki +30 °C vasarą. Tai yra regionas vienas iš nedaugelio pasaulyje kur didžiausi sezoniniai temperatūros skirtumai. Lenos upė teka per miestą, vasarą čia būna įvairių kruizinių laivų kursavimai, tarp jų ir į Lenos aukštupio atšakas, ir žemupio pusę, kuris turi įspūdingą peizažą žemesnėse vietose Lenos deltoje.
Jakutsko klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Aukščiausia °C | −5,8 (1979) | −2,2 (1998) | 8,3 (1981) | 21,1 (1943) | 31,1 (1971) | 35,1 (1998) | 38,3 (1942) | 35,4 (1954) | 27,0 (1934) | 20,5 (1888) | 3,1 (1978) | −3,9 (1951) | 38,3 (1942) |
Vid. aukščiausia °C | −34,8 | −28,7 | −12,3 | 2,8 | 13,8 | 21,8 | 24,8 | 21,1 | 11,2 | −4,2 | −25,7 | −34,3 | −3,7 |
Vid. temperatūra °C | −39,6 | −34,5 | −21,3 | −5,4 | 7,3 | 15,9 | 19,0 | 15,0 | 5,8 | −8,3 | −28,7 | −38,0 | −9,4 |
Vid. žemiausia °C | −41,2 | −38,9 | −28,0 | −11,4 | 1,3 | 8,4 | 11,5 | 8,2 | 0,1 | −12,9 | −34,1 | −40,8 | −14,8 |
Žemiausia °C | −63,0 (1898) | −64,4 (1891) | −54,9 (1954) | −41,0 (1966) | −18,1 (1921) | −5,4 (1955) | −1,5 (1978) | −7,8 (1940) | −14,2 (1984) | −40,9 (1940) | −54,5 (1932) | −59,8 (1911) | −64,4 (1891) |
Krituliai mm | 9 | 8 | 5 | 9 | 17 | 39 | 39 | 35 | 31 | 18 | 15 | 12 | 237 |
Duomenys: Maskvos klimatas[3] 2009 01 16 |
Kultūra
redaguotiJakutske yra 5 teatrai (A. Puškino dramos, Sachos akademinis P.A. Ojunskio, miniatiūrų, operos ir baleto, šokių), 5 muziejai (mamutų, šiaurės tautų kultūros, dambrelių muzikos, M. Amosovo ir meno) bei 1 cirkas. Išlikęs 1683 m. forto bokštas. Miestas turi universitetą (įkurtas 1956 m.) ir Rusų Mokslų Akademijos poskyrį, kuris turi, tarp kitų, Kosmofizinį tyrinėjimų institutą, kuris veda „Jakutsko Plačios Atmosferos Liūties“ sistemą (viena iš didžiausių kosminių spindulių detekcijos vieta pasaulyje), ir Amžinojo įšalo tyrinėjimo institutą plėtojasi sprendžiant rimtas ir brangias problemas susijusias su pastatų statyba įšalusioje dirvoje.
Galerija
redaguoti-
1683 m. forto bokštas
-
Išlykęs kultūrinio palikimo namas, kuriame gyveno Adomas Vasiljevičius Skriabinas (Адам Васильевич Скрябин), 1896-1938
-
Jakutsko piešinys iš 1878 m. žurnalo
-
Miesto panorama iš lėktuvo srydžio
Šaltiniai
redaguoti- ↑ RUSSIA: Sakha Republic (Yakutia), citypopulation.de
- ↑ livescience.com / Siberian wildfires dwarf all others on Earth combined; By Tom Metcalfe
- ↑ „Jakutsko klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
Nuorodos
redaguoti- yakutskcity.ru / Окружная администрация города Якутска Archyvuota kopija 2021-08-12 iš Wayback Machine projekto. (oficiali miesto valdžios svetainė)
- Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2015-10-16 iš Wayback Machine projekto.
- Miesto naujienos
- Jakutskas-online
- Žiniasklaidos portalas «Столица» („Sostinė“)
Jakutijos miestai | ||
Sostinė: Jakutskas Aldanas | Lenskas | Mirnas | Neriungris | Niurba | Oliokminskas | Pokrovskas | Srednekolymskas | Tomotas | Udačnas | Verchojanskas | Viliujskas |
Jakutijos ulusai | |
---|---|
Abijus | Alaichas | Aldanas | Amga | Anabaras | Aukštutinė Kolyma | Aukštutinis Viliujus | Bulunas | Changalasas | Čurapča | Evenai-Bytantajus | Gornas | Kobiajus | Lenskas | Meginas-Kangalasas | Mirnas | Moma | Namas | Neriungris | Niurba | Oimiakonas | Oleniokas | Oliokminskas | Srednekolymskas | Suntaras | Tata | Tompas | Ust Aldanas | Ust Jana | Ust Maja | Verchojanskas | Viliujskas | Žiganskas | Žemutinė Kolyma Miestų apygardos: Jakutskas | Žatajus |