Lavras Kornilovas
| Lavras Kornilovas | |
|---|---|
| |
| Lavras Kornilovas 1916 m. | |
| Gimė | 1870 m. rugpjūčio 30 d. Oskemenas, Rusijos Turkestanas, Rusijos imperija |
| Mirė | 1918 m. balandžio 18 d. (47 metai) Jekaterinodaras, Rusijos TFSR |
| Karinė tarnyba | |
| Veikla |  Rusijos imperijos kariuomenė (1892–1917) Savanorių armija (1917−1918)
|
| Pareigos |  Infanterijos generolas
|
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Šv. Jurgio ordinas (dukart) | |
Lavras Georgijevičius Kornilovas (rus. Лавр Гео́ргиевич Корни́лов; 1870 m. rugpjūčio 30 (18) d. – 1918 m. balandžio 13 d.) – rusų karo žvalgybininkas, Rusijos imperijos armijos generolas Pirmojo pasaulinio karo ir Rusijos pilietinio karo metais. Istoriografijoje jis geriausiai žinomas už Kornilovo žygį, kurio metu nesėkmingai siekė nuversti Aleksandro Kerenskio Laikinąją Vyriausybę. Po šio įvykio Kerenskis įsakė Kornilovą suimti.
Tačiau 1917 m. lapkričio mėn. Kornilovas iš kalėjimo pabėgo ir tapo antibolševikinės Savanorių armijos, įsitvirtinusios pietinėse Rusijos žemėse, karo vadu. Daugelyje kovų su priešu generolo pajėgos buvo per mažos efektyviam pasipriešinimui suorganizuoti. Jis žuvo Kubanės Tarybinės Respublikos sostinės Jekaterinodaro apgulties metu, 1918 m. balandžio 13 d.[1]
Kornilovo žygis
redaguotiDėl masinio nepasitenkinimo, kilusio po Liepos dienų, Rusijos gyventojai itin skeptiškai žiūrėjo į Laikinosios Vyriausybės deklaruojamus siekius sumažinti ekonominę kančią ir socialinį nepasitenkinimą varguomenės tarpe. Rusų istorikas ir politinis veikėjas Pavelas Miliukovas situaciją šalyje liepos pabaigoje apibūdino kaip:
„Chaosą armijoje, chaosą užsienio politikoje, chaosą industrijoje ir chaosą nacionalinių klausimų reikaluose.“[2]
Kornilovas, 1917 m. liepą paskirtas vyriausiuoju Rusijos armijos vadu, laikė Petrogrado sovietus atsakingais už kariuomenės žlugimą ir manė, kad Laikinajai Vyriausybei trūksta galios ir pasitikėjimo, jog šie ryžtųsi Petrogrado sovietus paleisti. Po kelių dviprasmiškų Kornilovo ir Aleksandro Kerenskio susirašinėjimų Kornilovas vadovavo Petrogrado sovietų puolimui.
Kadangi Petrogrado sovietai sugebėjo greitai surinkti galingą darbininkų ir kareivių armiją gindami revoliuciją, Kornilovo perversmas buvo itin nesėkmingas ir jis buvo suimtas. Kornilovo maištas dar labiau padidino rusų nepasitikėjimą Laikinąja Vyriausybe.[3]
Išnašos
redaguoti- ↑ „КОРНИЛОВ [Kornilovas].“ (rusų k.). Большая российская энциклопедия [Didžioji rusų enciklopedija]. bigenc.ru. Nuoroda tikrinta 2021-11-17.
- ↑ „Kornilov Affair [Kornilovo žygis].“ (anglų k.). Soviethistory.org. Originalas archyvuotas 2014-03-30. Nuoroda tikrinta 2014-04-30.
- ↑ „The Petrograd Soviet and the Kornilov affair [Petrogrado sovietai ir Kornilovo žygis].“ (anglų k.). SOSE: History Year 9, NSW | Online Education Home Schooling Skwirk Australia. Skwirk.com.au. 1999-03-26. Originalas archyvuotas 2013-04-10. Nuoroda tikrinta 2014-04-30.