Saremos valsčius
Saremos valsčius (est. Saaremaa vald) – valsčius vakarų Estijoje. Saremos valsčiaus administracinis centras ir vienintelis miestas yra Kuresarė. Saremos valsčius kartu su Muhu valsčiumi ir Ruhnu valsčiumi įeina į Sarės apskritį.
Saremos valsčius Saaremaa vald | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Estija | ||||||
Administracinis centras | Kuresarė | ||||||
Įkūrimo data | 2017-10-21 | ||||||
Meras | Mikk Tuisk[1] | ||||||
Gyventojų | 31 073 | ||||||
Plotas | 2 717,83 km² | ||||||
Tankumas | 11 žm./km² |
Be Kuresarės valsčiuje yra devynios didesnės gyvenvietės (Astė, Kerla, Kihelkona, Kudjapė, Leisi, Nasva, Orisarė, Salmė ir Valjala) ir 427 kaimai.
Geografinė padėtis
redaguotiSavivaldybė apima visą Saremos salą, taip pat Abrukos, Vilsandžio bei dar kelias mažesnes saleles.
Valsčiaus plotas – 2 717,83 km², gyventojų tankis 2020 metais buvo 11,4 gyv./km².[3] Tai yra didžiausia pagal plotą Estijos savivaldybė.[4]
Istorija
redaguotiSavivaldybė įkurta 2017 m. spalio 21 d. vykdant 2017 m. Estijos savivaldos reformą iš dvylikos Saremos savivaldybių: Kuresarės miesto, Vakarų Sarės, Kihelkonos, Laimjalos, Leisi, Mustjalos, Orisarės, Pihtlos, Pioidės, Salmės, Torgu ir Valjalos valsčių.[5][6]
Saremos savivaldybė buvo pirmasis Estijos regionas, kuriame 2020 m. kovo mėn. išplito COVID-19 epidemija. Ligos plitimas prasidėjo po vietinės futbolo komandos rugtynių su komanda iš Milano, kur tuo metu sparčiai plito ši liga.[7]
Gyventojai
redaguotiKaip ir daugelyje Estijos regionų, paskutiniaisiais metais gyventojų skaičius valsčiuje mažėja. Pagal gyventojų registrą 2018 m. sausio 1 d. valsčiuje gyveno 31 819 gyventojų. Palyginus su gyventojų skaičiumi 2001 m. pradžioje jų buvo 5 150 gyventojais arba 13,9 % mažiau. Apie 60 proc. savivaldybės gyventojų gyvena pietinėje Saremos salos pakrantėje.[8]
Savivaldybė
redaguotiSaremos savivaldybės Taryboje yra 31 narys. 2020 m. valdančioji koalicija buvo sudaryta iš Socialdemokratų partijos ir Reformų partijos ir Centro partijos atstovų.[1]
Saremos valsčiuje yra suformuoti 10 valsčiaus rajonų (Kihelkona, Laimjala, Leisi, Mustjala, Orisarė, Pihtla, Pioidė, Salmė, Torgu, Valjala) ir viena bendruomenė (Vakarų Sarė). Šių struktūrų sukūrimo tikslas – išlaikyti vietinį identitetą ir iniciatyvą, įtraukti gyventojus į vietinių klausimų sprendimą, atstovauti regionų interesus vykdant valsčiaus užduotis per valsčiaus rajonų ir bendruomenių tarybas. Šių tarybų atstovai sudaro valsčiaus „apvalųjį stalą“.[4]
Saremos valsčius įeina į Estijos sveikųjų savivaldybių tinklą (est. Eesti Tervislike Omavalitsuste Võrgustik), Estijos salų bendriją (est. Eesti Saarte Kogu) ir Estijos miestų ir valsčių sąjungą (est. Eesti Linnade ja Valdade Liit). Valsčius yra tarptautinio Baltijos jūros salų bendradarbiavimo tinklo „B7“ narys, o Estijos salų bendrija priklauso Europos mažųjų salų federacijai (angl. European Small Islands Federation).[4]
-
1992–1999
-
1999–2014
-
2014–2017
-
2017–...
Nuorodos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Local government Archyvuota kopija 2020-10-28 iš Wayback Machine projekto., saaremaavald.ee Tikrinta 2020-12-31.
- ↑ Statistikaamet. Saaremaa vald. Valik andmeid. Archyvuota kopija 2020-08-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Statistikaamet (2019-05-15). „RV0291U: RAHVAARV, PINDALA JA ASUSTUSTIHEDUS, 1. JAANUAR --- Elukoht, Aasta ning Näitaja“.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Saaremaa Vallavolikogu (2018-10-12). „Saaremaa valla arengukava 2019–2030“. Saaremaa vald.[neveikianti nuoroda]
- ↑ „Ülevaade KOVid 14.07.2017“ (PDF). Estonian Ministry of Finance. 14 July 2017. Nuoroda tikrinta 2019-01-26.
- ↑ „Number of officials in Saaremaa not reduced by administrative reform“. ERR. 8 November 2017. Nuoroda tikrinta 2019-01-26.
- ↑ Municipality mayor of Saaremaa resigns over coronavirus, ERR, 2020-04-20. Tikrinta 2020-12-31.
- ↑ Action plan. Saaremaa municipality, interregeurope.eu Tikrinta 2020-12-31.