Kuršių marėsKlaipėdos Lindenau laivų statykloje 1928 m. į vandenį nuleistas motorlaivis.

Tarpukaryje laivas Kuršių mariomis triskart per dieną su poilsiautojais kursavo linija KlaipėdaJuodkrantė arba linijoje Krantas–Klaipėda. Techniniai duomenys: maksimalus greitis 42,5 mazgo; dedveito tonažas (DWT): 100 t; bruto masė (GT): 348 t; ilgis × plotis: 52.89 m × 7.19 m. Priregistruotas Klaipėdoje, buvo vadinamas dvigubu vardu – „Kuršių marės–Kurisches Haff“. Prie motorlaivio šturvalo kartais stovėdavo patyręs laivavedys Karlas Hubertas Hocklingas (1885–1964), penkis kartus burlaiviais apiplaukęs Horno kyšulį.[1] Ne visi reisai buvo sėkmingi: 1929 m. lapkričio 11 d., grįždamas iš Krancbeko, motorlaivis kliudė marių dugną ties Birštvyno ir Avino ragais.

Po 1939 m. kovo 22 d. ultimatumo Lietuvai, Klaipėdos uostas kartu su laivais perėjo Trečiojo Reicho priklausomybėn. Antrojo pasaulinio karo metais, priartėjus frontui, šiuo laivu buvo nugabenti civiliai pabėgėliai iš Klaipėdos į šiaurės–vakarinę Vokietijos dalį. Tai buvo sunki žiemos kelionė Baltijos jūra laviruojant tarp ledo lyčių ir saugantis sovietinių lėktuvų antskrydžių. Pokaryje kurį laiko laivas plaukiojo tarp Vakarų Vokietijai priklaususių uostų Šiaurės jūroje.

1946 m. motorlaivį nupirko Italijos jūrų kompanija. Kiek modernizuotas ir pervadintas į „Faraglione“, jis kursavo Tirėnų jūra maršrutu NeapolisKaprio sala ir buvo skirtas keleiviams su automobiliais gabenti. Į paskutinį reisą keliavo 2009 m. vėliau prišvartuotas Neapolio uoste. Paskutinis savininkas – „Alilauro Gruson SPA“, operatorius – „Mulyiservia Gruop SRL“. Remontas neberentabilus, laivas greičiausiai bus supjaustytas į metalo laužą.

Išnašos redaguoti

Šaltiniai redaguoti