Atverti pagrindinį meniu
Kaprio salos uolos

Kapris (it. Isola di Capri) – Italijos sala, esanti tarp Neapolio ir Salerno įlankų. Salos pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio Capros, reiškiančio šernas. Sala užima 10 km² ploto. Daugiausiai sala susidariusi iš klinčių. Aukštuose uolėtuose krantuose gausu karstinių darinių: arkų, urvų, uolų. Aukščiausias salos kalnas Solaro (Solaro) yra 589 m aukščio.

Saloje yra du miestai – Kapris (7278 gyventojų) ir Anakapris (6240 gyv.). Kapri sala pasižymi itin gausia augmenija – viso auga apie 800 rūšių augalų. Citrinių ir vynuogių derlius saloje nuimamas triskart per metus. Iš gėlių, auginamų saloje, gaminami įvairūs kvepalai.

IstorijaKeisti

29 m. pr. mūsų erą imperatorius Augustas, sužavėtas Kaprio salos grožio, iškeitė ją į Iskjos salą. Tuo metu saloje iškilo daug vilų. Imperatorius Tiberijus pastatydino saloje 12 vilų, paaukotų 12-ai Olimpo dievų. 27-37 m. imperijai jis vadovavo gyvendamas vienoje iš garsiausių vilų – Jupiterio viloje (villa Jovis). Žlugus Romos imperijai, salos valdovai keitė vieni kitus: ji priklausė langobardams, normanams, Neapolio ir Ispanijos karaliams, prancūzams. Salą dažnai sudrebindavo saracėnų ir turkų antpuoliai. 1860 m. Kaprio sala įėjo į Italijos karalystę.

Lankytinos vietosKeisti

  • Laikrodžių bokštas (Torre dell’Orologio)
  • Šv. Stepono bažnyčia (Santo Stefano)
  • Augusto sodai (Giardini d’Augusto)
  • Faralijonių uolos (Faraglioni)
  • Šv. Jokūbo kartūzų vienuolynas (Certosa di san Giacomo)
  • Šv. Mykolo bažnyčia (Chiesa di san Michele)
  • San Mikelės vila (Villa San Michele)
  • Žydroji grota (Grotta Azzurra)


 

Vikiteka