Kujavijos kunigaikštystė

(Nukreipta iš puslapio Kujavijos kunigaikščiai)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kujavijos kunigaikštystė – nedidelė kunigaikštystė, XIII–XIV a. egzistavusi istoriniame Kujavijos regione, dab. vidurio Lenkijoje. Nuo 1264 m. - dinastiniais ryšiais susijusių kunigaikštysčių grupė.

lenk. Księstwo kuyawskie
Kujavijos kunigaikštystė
Lenkijos karalystės vasalė nuo 1300

1233 – 1364
 

Herbas of

Herbas

Location of
Location of
Teritorija 1291 m.
Sostinė Inovroclavas
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai

Istorija redaguoti

Po kunigaikščio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m. Kujavijos regionas atiteko Mazovijos kunigaikštystei. Pirmą kartą Kujavija kaip atskiras politinis vienetas suformuota 1233 m., kuomet Mazovijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis Kujaviją paskyrė valdyti savo sūnui Kazimierui su rezidencija Inovroclave.

Kazimieras aktyviai įsitraukė į dinamiškus santykius tuometinėje Lenkijoje, kovodamas su savo broliais Mazovijoje bei Kryžiuočiais Kulmo žemėje. Kovų dėka jam pavyko taip pat užvaldyti Dobrynės žemę, Lenčicą ir Seradzą.

 
Kujavijos kunigaikštystės XIV a.

Dar gyvas būdamas Kazimieras padalino kunigaikštystę. Po jo mirties 1267 m. ją paveldėjo Zemomislas (Inovroclave) ir Vladislovas Lokietka (Kujavijos Breste). Dobrynės žemę jis paliko valdyti broliui Zemovitui ir dviem sūnums (nuo 1287 m. vienvaldžiu liko Zemovitas). Vėliau Inovroclavo kunigaikštystė dar kartą padalinta tarp Zemomislo sūnų, todėl susiformavo Gneukovo ir Bydgoščiaus kunigaikštystės. Tokiu būdu Kujavijos žemes dalijosi penki kunigaikščiai.

Iš visų palikuonių stipriausias buvo Vladislovas Lokietka, kuris iš Kujavijos pradėjo vienyti Lenkijos žemes. XIV a. pradžioje jo sūnėnai kitose kunigaikštystėse prisiekė jam ištikimybę, o 1327 m. Vladislovas perėmė valdžią Inovroclave, Bydgoščiuje bei Dobrynėje. Netrukus po to kilo nuožmūs karai su Vokiečių ordinu, kurie stipriai nualino Kujaviją, o po Vladislovo Lokietkos mirties net pasmerkė ją laikinai okupacijai.

Tik 1343 m. Kališo taika Kujavijos žemės sugrįžo Lenkijai (vietoj to, ji buvo priversta atsisakyti Pomerelijos ir Kulmo žemės). Į atkurtą Kujavijos kunigaikštystę Inovroclave į sostą sėdo Vladislovo sūnus Kazimieras III Didysis. 1352 m. jis perėmė Dobrynę, o 1364 m. - Gnevkovą, taip galutinai sujungdamas Kujavijos žemes. Kadangi Kazimieras tuo pačiu titulavosi ir Lenkijos karaliumi, Kujavijos kunigaikščio titulas jau buvo tik nominalus. Kunigaikštystė nunyko ir tapo Lenkijos karalystės dalimi. Jos teritorijoje suformuotos dvi vaivadijos - Inovroclavo vaivadija ir Kujavijos Bresto vaivadija.

Kunigaikščiai redaguoti

Kujavijos kunigaikštystes valdė viena Piastų dinastijos atšakų, vadinamieji Kujavijos Piastai (lenk. Piastowie kujawscy). Iš Kujavijos Piastų kilo pirmieji suvienytos Lenkijos karaliai - Vladislovas Lokietka ir Kazimieras III. Ši dinastija išmirė kuomet 1388 m. mirė jos paskutinis atstovas Gnevkovo kunigaikštis Vladislovas Baltasis.

Kujavijos kunigaikštis Valdymo metai
Kazimieras I Kujavietis 1233-1267 m.
Kujavijos Bresto kunigaikščiai Valdymo metai Dobrynės kunigaikščiai Valdymo metai Inovroclavo kunigaikščiai Valdymo metai
Vladislovas Lokietka (1300-1306 m. - Vaclovas II ir Vaclovas III) 1267–1333 Zemovitas Dobrynietis 1267-1312 Zemomislas 1267–1287
Bydgoščiaus kunigaikščiai Valdymo metai Gnevkovo kunigaikščiai Valdymo metai
Lešekas Kujavietis 1287-1320/24 Pšemislas Kujavietis 1314-1323 Kazimieras III Gnevkovskis 1287-1347/1350
Vladislovas,
Boleslovas
1312-1327 Pšemislas Kujavietis 1320/24-1327
Vladislovas Lokietka 1327-1333
Vokiečių ordino okupacija 1332-1343
Vladislovas Garbanius 1343-1352 Kazimieras III Didysis 1333-1370 Vladislovas Baltasis 1347/1350-1364