Kujavijos kunigaikštystė

	lenk. Księstwo kuyawskie ; Kujavijos kunigaikštystė
	Lenkijos karalystės vasalė nuo 1300
	Herbas
	Location of Teritorija 1291 m.
Sostinė	Inovroclavas
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kujavijos kunigaikštystė – nedidelė kunigaikštystė, XIII–XIV a. egzistavusi istoriniame Kujavijos regione, dab. vidurio Lenkijoje. Nuo 1264 m. - dinastiniais ryšiais susijusių kunigaikštysčių grupė.

Istorija

Po kunigaikščio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m. Kujavijos regionas atiteko Mazovijos kunigaikštystei. Pirmą kartą Kujavija kaip atskiras politinis vienetas suformuota 1233 m., kuomet Mazovijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis Kujaviją paskyrė valdyti savo sūnui Kazimierui su rezidencija Inovroclave.

Kazimieras aktyviai įsitraukė į dinamiškus santykius tuometinėje Lenkijoje, kovodamas su savo broliais Mazovijoje bei Kryžiuočiais Kulmo žemėje. Kovų dėka jam pavyko taip pat užvaldyti Dobrynės žemę, Lenčicą ir Seradzą.

Kujavijos kunigaikštystės XIV a.

Dar gyvas būdamas Kazimieras padalino kunigaikštystę. Po jo mirties 1267 m. ją paveldėjo Zemomislas (Inovroclave) ir Vladislovas Lokietka (Kujavijos Breste). Dobrynės žemę jis paliko valdyti broliui Zemovitui ir dviem sūnums (nuo 1287 m. vienvaldžiu liko Zemovitas). Vėliau Inovroclavo kunigaikštystė dar kartą padalinta tarp Zemomislo sūnų, todėl susiformavo Gneukovo ir Bydgoščiaus kunigaikštystės. Tokiu būdu Kujavijos žemes dalijosi penki kunigaikščiai.

Iš visų palikuonių stipriausias buvo Vladislovas Lokietka, kuris iš Kujavijos pradėjo vienyti Lenkijos žemes. XIV a. pradžioje jo sūnėnai kitose kunigaikštystėse prisiekė jam ištikimybę, o 1327 m. Vladislovas perėmė valdžią Inovroclave, Bydgoščiuje bei Dobrynėje. Netrukus po to kilo nuožmūs karai su Vokiečių ordinu, kurie stipriai nualino Kujaviją, o po Vladislovo Lokietkos mirties net pasmerkė ją laikinai okupacijai.

Tik 1343 m. Kališo taika Kujavijos žemės sugrįžo Lenkijai (vietoj to, ji buvo priversta atsisakyti Pomerelijos ir Kulmo žemės). Į atkurtą Kujavijos kunigaikštystę Inovroclave į sostą sėdo Vladislovo sūnus Kazimieras III Didysis. 1352 m. jis perėmė Dobrynę, o 1364 m. - Gnevkovą, taip galutinai sujungdamas Kujavijos žemes. Kadangi Kazimieras tuo pačiu titulavosi ir Lenkijos karaliumi, Kujavijos kunigaikščio titulas jau buvo tik nominalus. Kunigaikštystė nunyko ir tapo Lenkijos karalystės dalimi. Jos teritorijoje suformuotos dvi vaivadijos - Inovroclavo vaivadija ir Kujavijos Bresto vaivadija.

Kunigaikščiai

Kujavijos kunigaikštystes valdė viena Piastų dinastijos atšakų, vadinamieji Kujavijos Piastai (lenk. Piastowie kujawscy). Iš Kujavijos Piastų kilo pirmieji suvienytos Lenkijos karaliai - Vladislovas Lokietka ir Kazimieras III. Ši dinastija išmirė kuomet 1388 m. mirė jos paskutinis atstovas Gnevkovo kunigaikštis Vladislovas Baltasis.

Kujavijos kunigaikštis									Valdymo metai
Kazimieras I Kujavietis									1233-1267 m.
Kujavijos Bresto kunigaikščiai	Valdymo metai	Dobrynės kunigaikščiai	Valdymo metai	Inovroclavo kunigaikščiai					Valdymo metai
Vladislovas Lokietka (1300-1306 m. - Vaclovas II ir Vaclovas III)	1267–1333	Zemovitas Dobrynietis	1267-1312	Zemomislas					1267–1287
						Bydgoščiaus kunigaikščiai	Valdymo metai	Gnevkovo kunigaikščiai	Valdymo metai
				Lešekas Kujavietis	1287-1320/24	Pšemislas Kujavietis	1314-1323	Kazimieras III Gnevkovskis	1287-1347/1350
		Vladislovas, Boleslovas	1312-1327	Pšemislas Kujavietis			1320/24-1327
		Vladislovas Lokietka					1327-1333
Vokiečių ordino okupacija									1332-1343
		Vladislovas Garbanius	1343-1352	Kazimieras III Didysis			1333-1370	Vladislovas Baltasis	1347/1350-1364