Kosraė

Kosraė (angl. Kosrae State), seniau dar vadinta Kusaiė – viena iš keturių valstijų Mikronezijos Federacinių Valstijų sudėtyje. Tai - pati ryčiausia iš valstijų, mažiausia pagal plotą ir gyventojų skaičių. Ji ribojasi su Ponapės valstija vakaruose ir Maršalo Salomis rytuose, Nauru pietuose.

Kosraės valstija
angl. Kosrae State

Valstybė

Mikronezijos Federacinės Valstijos

Administracinis centras

Tofolas

Savivaldybių skaičius

4

Gyventojų

6 616^[1]

Plotas

110 km²

Tankumas

60 žm./km²

Plotas 110 km². Valstijoje gyvena 6,6 tūkst. gyventojų, kurie kalba daugiausia Kosraės kalba, viena iš mikronezinių kalbų. Valstijos sostinė yra Tofolas, įsikūręs Lelu savivaldybėje. Valstiją aptarnauja Kosraės tarptautinis oro uostas pastatytas dirbtinėje salelėje prie šiaurinių Kosraės krantų.

Verčiamasi žvejyba, žemės ūkiu, turizmu.

Geografija ir administracija

Valstijos teritorija sutampa su to paties pavadinimo Kosraės sala Ramiajame vandenyne, Karolinų salyno rytuose.

Sala kalnuota (aukštis iki 634 m, Finol Finkolo k.) vulkaninė sala, apaugusi tropinėmis džiunglėmis. Kosraę supa koralinių rifų barjeras. Šalia pagrindinės salos yra kelios nedidelės, daugiausia negyvenamos salelės. Tarp jų svarbiausia yra Lelu su to paties pavadinimo gyvenviete, kurios 2 km² plote gyvena 1500 gyventojų.

Kosraės savivaldybės

Kosraės valstija padalinta į 4 savivaldybes (gyventojų skaičius pateikiamas 2010 m. duomenimis^[2]):

Lelu (gyv.: 2404);
Malemas (gyv.: 1430);
Tafunsakas (gyv.: 2427), nuo 1980 m. šiai savivaldybei priskiriamas ir Valungas, anksčiau buvęs atskira savivaldybe;
Utvė (gyv.: 1056);

Kosraėje puikiai išlikusi neliesta gamta su didele gamtine įvairove. Salos koralinis rifas yra puikiai apsaugotas ir išsilaikęs tūkstančius metų. Tai traukia į salą gamtos turistus, nardytojus.

Istorija


Mikronezijos istorija
Malajų-polineziečių migracija
Archeologinės kultūros:
Rai pinigai, Nan Madolis, Latte, Lelu
Ispanijos Rytų Indija
Vokietijos Naujoji Gvinėja
Japonijos imperija (PRVM)
JAV (TTPI)
Dabartiniai politiniai vienetai:
Mikronezijos Federacinės Valstijos, Guamas, Kiribatis, Maršalo Salos, Nauru, Š. Marianų salos, Palau, Veiko sala
Didžiosios salos:
Guamas, Saipanas, Babeltuapas, Japas, Čiukas, Ponapė, Kosraė

Lelu griuvėsiai

Sala buvo apgyvendinta Mikroneziečių migracijų iš Melanezijos metu. Dažniausiai laikomasi hipotezės, kad Kosraė buvo viena pirmųjų mikroneziečių apgyvendintų salų. Lingvistiniai duomenys rodo, kad greičiausiai jų protėvai atsikėlė iš Saliamono salų (Malaitos), pakeliui apgyvendindami Nauru. Iš Kosraės jie apgyvendino Mikronezijos salas rytų (maršaliečiai), pietryčių (gilbertiečiai), ir vakarų (ponapiečiai) kryptimis.^[3] Pačioje Kosraėje gyvenantys gyventojai kalba atskira Kosraės kalba ir vadinami kosraiečiais.

Iš ikikolonijinių laikų išliko keli archeologiniai paminklai, tarp kurių yra Menka, Sofonfokas, Likinlulemas ir Lelu. Pastarasis datuojamas XIII-XV a., ir daug kuo primena Nan Madolį Ponapės saloje, tik išlikęs prasčiau. Komplekse yra senų rūmų, šventyklų, sienų likučiai. ^[4] Kaip ir kitose Mikronezijos salose, Kosraės visuomenė buvo pasidalinusi į kastas, ir Lelu buvo prieinamas tik kilmingiesiems. Kosraės salos gyventojai mokėdavo mokesčius Lelu aristokratijai maistu, geriamu vandeniu ir kitomis gėrybėmis.

Pirmasis europietis pamatęs Kosraės salą buvo Alvaras de Savedra 1529 m., tačiau jis neišsilaipino. Sala XIX a. tyrinėta prancūzų ir rusų mokslininkų. 1899 m. salą kartu su dauguma Mikronezijos salų iš Ispanijos nusipirko Vokietijos imperija, kuri jas prijungė prie Naujosios Gvinėjos kolonijos (sala priklausė Vokietijos Karolinų salų vok. Karolinen protektoratui).

Po Vokietijos pralaimėjimo 1919 m. Kosraė priskirta Pietų Ramiojo vandenyno mandatui, kurį administravo Japonija. Kosraė administruota kaip dalis Ponapės subprefektūros. Misionieriai saloje išplatino krikščionybę. Kuomet amerikiečių keliautojas Willard Price aplankė salą 1936 m., jis aprašė visuomenę, kurioje nėra nusikaltimų, kalėjimų, ir kurios gyventojai nėra girdėję apie rūkalus ar alkoholį.^[5]

1947 m. Kosraė atiteko JAV administruojamai Ramiojo vandenyno salų globojamajai teritorijai, kurioje priskirta Ponapės rajonui (angl. Ponape District). 1977 m. pirmą kartą išskirta kaip atskiras Kosraės rajonas (angl. Kosrae District). 1979 m. Mikronezijos Federacinėms Valstijoms paskelbus nepriklausomybę nuo JAV, Kosraė tapo jų dalimi, viena iš keturių valstijų.

Šaltiniai

↑ Micronesia: States
↑ "2000 Kosrae Census" (PDF). Retrieved 2018-03-17.
↑ Jackson, Frederick (1986), "On determining the external relationships of the Micronesian languages", in Paul Geraghty; Lois Carrington; Stephen A. Wurm (eds.), FOCAL II: Papers from the Fourth International Conference on Austronesian Linguistics, Pacific Linguistics Series C, No. 94, Canberra: Pacific Linguistics, pp. 201–238
↑ Н. Жиров. Нанматал — Венеция Тихого океана (очерк) // В сб. «На суше и на море». — Вып. 5 — М.: Мысль, 1965 г.
↑ Willard Price. The South Sea Adventure: Through Japan’s Equatorial Empire. 1936.

Mikronezijos Federacinių Valstijų valstijos
Čiukas \| Japas \| Kosraė \| Ponapė

[1] Micronesia: States

[2] "2000 Kosrae Census" (PDF). Retrieved 2018-03-17.

[3] Jackson, Frederick (1986), "On determining the external relationships of the Micronesian languages", in Paul Geraghty; Lois Carrington; Stephen A. Wurm (eds.), FOCAL II: Papers from the Fourth International Conference on Austronesian Linguistics, Pacific Linguistics Series C, No. 94, Canberra: Pacific Linguistics, pp. 201–238

[4] Н. Жиров. Нанматал — Венеция Тихого океана (очерк) // В сб. «На суше и на море». — Вып. 5 — М.: Мысль, 1965 г.

[5] Willard Price. The South Sea Adventure: Through Japan’s Equatorial Empire. 1936.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]