Konstantinas Porcijanka
| Konstantinas Porcijanka | |
|---|---|
| gydytojas | |
| |
| Gimė | 1793 m. sausio 1 d. Pastovys, Minsko gubernija, Lietuvos Didžioji kunigaikštystė |
| Mirė | 1841 m. rugpjūčio 23 d. (48 metai) Vilnius, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Bernardinų kapinės |
| Sutuoktinis (-ė) | Klementina Jasinska Porcijanka |
| Vaikai | Konstantinas, Andrius, Sofija, Paulina |
| gydytojas | |
| Veikla | Vilniaus universiteto chirurgijos ir okulistikos profesorius |
Konstantinas Porcijanka (lenk. Konstanty Porcyanko, 1793 m. sausio 1 d. – 1841 m. rugpjūčio 23 d.) – Lietuvos gydytojas, Vilniaus universiteto chirurgijos ir oftalmologijos profesorius.[1]
Biografija
redaguotiKonstantinas Porcijanka gimė 1793 m. Pastovio mieste Minsko gubernijoje bajorų šeimoje. Gimtajame mieste baigė gimnaziją.
1813 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti medicinos. Studijas sėkmingai baigė. Buvo auklėtinis profesorių Jozefo Franko, Bojanuso, Jano Frydricho Niškovskio, Johano Lobenveino.[2] 1819 m. apsigynė daktaro disertaciją apie lūpų vėžį. Tai buvo viena pirmųjų disertacijų iš Onkologijos.[3] Pasiliko dėstyti Vilniaus universitete. Ėjo universiteto Chirurgijos ir okulistikos katedros adjunkto pareigas, 1824 m. tapo profesoriumi.[4] Nuo 1826 m. vadovavo Chirurgijos klinikai. 1832–1841 m. buvo Vilniaus medicinos – chirurgijos imperatoriškosios akademijos profesorius. Dėstydamas rėmėsi Augustu Frydrichu Hekeriu.[4]
Taip pat vadovavo Medikų draugijai, buvo jos viceprezidentas, prezidentas.
Vilniaus universitete dėstė bendrąją terapiją, farmakologiją, toksikologiją, pirmasis Universitete pradėjo skaityti paskaitose medicinos istoriją.[1] Atlikdavo sudėtingas operacijas. Pirmasis suskaldė inkstų akmenis ir juos išėmė, dėl to laikomas urologijos pionieriumi. Parašė apie 20 mokslo darbų.
Mirė 1841 m. Vilniuje, palaidotas Bernardinų kapinėse.[1]
Šeima
redaguotiŽmona Klementina iš Jasinskių. Konstantinas ir Klementina Porcijankos susituokė 1821 m. balandžio mėn. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje, išaugino keturis vaikus: sūnus Konstantiną ir Andrių bei dukteris Sofiją ir Pauliną.[5]
Nuorodos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 1,2 Sudarytoja Vida Girininkienė. Vilniaus Bernardinų kapinės 1810-2010. Vilnius: Aureus, 2010, p. 276. ISBN 978-9953-34-278-6.
- ↑ Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012, p. 254. ISBN 978-5-417-01035-4.
- ↑ A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- ↑ 4,0 4,1 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994, p. 137. ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ Dr. Randakevičienė Irma. Ką kalba metrikai apie XIX amžiaus pradžios Vilniaus šviesuomenę. [1] Archyvuota kopija 2019-05-28 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994. ISBN 9986-09-047-4.
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
- Sudarytoja Vida Girininkienė. Vilniaus Bernardinų kapinės 1810-2010. Vilnius: Aureus, 2010, p. 276. ISBN 978-9953-34-278-6.
- Trumpas Vilniaus universiteto aprašas apie Konstantiną Porcijanką. [2][neveikianti nuoroda]
- Visuotinė lietuvių enciklopedija apie Konstantiną Porcijanką. [3]
- Vilniaus krašto otorinolaringologijos istorija. [4]
- Dr. Randakevičienė Irma. Ką kalba metrikai apie XIX amžiaus pradžios Vilniaus šviesuomenę. [5] Archyvuota kopija 2019-05-28 iš Wayback Machine projekto.
- Krzysztof Wałejko (z zespołem red. ks. Marek Borysiak, Anna Franko, Irena Jutkiewicz i Katarzyna Jutkiewicz: Praktyczny przewodnik po Wilnie. Przedsiębiorstwo Wydawnicze „Krzysztof Wałejko“, Suwałki 2003, s. 102. ISBN 83-918978-2-6.
- Konstantino Porcijankos biografija lenkų kalba. [6] Archyvuota kopija 2019-05-18 iš Wayback Machine projekto.